Sveikatos specialistai siūlo išmokti atpažinti organizmo siunčiamus perspėjimus – net ir šąlančios kojos gali signalizuoti apie jodo stygių ir galimas sunkias ligas.
Sunkūs sveikatos sutrikimai
PSO statistika liūdina. Jodo trūkumas daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų sukelia skydliaukės ligas, dėl kurių vystosi negrįžtami sveikatos pakitimai.
Mokslininkai jau nustatė tiesioginį ryšį tarpo jodo trūkumo ir diabeto, širdies ligų ar vėžio.
Organizmui gali būti žalingas net ir nedidelis jodo stygius, apie kurį praneša tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti ženklai, kaip padidėjęs svoris, slenkantys plaukai, papilkėjusi oda ar šąlančios kojos.
Dažnai net nesusimąstome, kad šalčio netoleravimas gali būti vienas iš signalų apie jodo trūkumą ir dėl jo sutrikusią skydliaukės hormonų veiklą.
Dėl šio mikroelemento trūkumo neretai kenčia ir žmonių psichinė savijauta. Tačiau sumažėjus darbingumui, padidėjus dirglumui ir nervingumui, retas kuris įtaria kylančią grėsmę savo psichinei ir fizinei sveikatai.
PSO statistika rodo, kad kas penkta besilaukianti moteris susiduria su jodo trūkumu. Šio mikroelemento trūkumas gali turėti skaudžių padarinių vaisiaus vystymuisi, sukelti persileidimą, apsigimimus, protinį atsilikimą.
Jodo stygių paprasta patikrinti
Profilaktiškai bei įtariant simptomus, jodo stygių galima patikrinti atlikus paprastą testą namuose.
Tereikia suvilgyti vatos gabalėlį jodo odos tirpalu ir patepti jo ant riešo, pilvo ar vidinės šlaunies pusės.
Testo atsakymai priklauso nuo besikeičiančios jodo spalvos. Jei ruda dėmė ant odos išsilaiko ryški bent parą, jūsų organizme jodo sukaupta pakankamai.
Jeigu spalva dingsta greičiau nei po 12–24 valandų, gali būti, šio mikroelemento trūksta ir verta išsitirti skydliaukės funkciją atlikus kraujo tyrimą.
Kur gauti jodo?
PSO duomenimis, suaugusiam žmogui per parą reikia 150 mikrogramų jodo. Besilaukiančioms ir žindančioms moterims – iki 200, 2–6 metų vaikams – 90 mikrogramų per dieną.
Deja, bet „pakvėpuoti jodo prie jūros“ važiuojantys poilsiautojai gali nusivilti sužinoję, kad organizmas šio mikroelemento per orą gali gauti tik iki 2 proc. reikalingos dienos normos.
Didžiausią dalį jodo organizmas įsisavina iš maisto ir vandens. Lietuviams jodo katastrofiškai trūksta dėl to, kad Lietuvos dirvožemyje ir geriamajame vandenyje šio mikroelemento visai nėra.
Pasaulyje jodo trūkumą ir jo sukeltus negalavimus padeda mažinti valgomosios druskos jodavimas. Tačiau joduotą druską vertėtų naudoti baigiant ruošti patiekalą, nes termiškai apdorojant šis mikroelementas greitai skyla.
Bene daugiausia natūralaus jodo turi jūros gėrybės – jūros dumbliai, krevetės, moliuskai, tunas, menkė, lašiša, taip pat kiaušiniai, pieno produktai.
Kiek mažiau – džiovintos slyvos, lazdynų riešutai, brokoliai, pupelės, špinatai.
Lietuviams, ypač gyvenantiems 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės, vaistinėles buvo rekomenduojama papildyti ir kalio jodido tabletėmis.
Šis preparatas yra gyvybiškai svarbus įvykus atominei katastrofai. Branduolinio reaktoriaus avarijos atveju jodo tabletės būtinos apsaugant skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo.
Jodo trūkumas, kaip ir jo perteklius, gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus.
Todėl sveikatos specialistai siūlo nenuvertinti šio mikroelemento svarbos ir įsiklausyti į organizmo perspėjimus.
