Dvi pagrindinės problemos
Bent 15 metų išgyvena absoliuti dauguma – iki 97 proc. – prostatos vėžiu susirgusių pacientų, kuriems buvo pritaikytas chirurginis ar spindulinis gydymas, tikina Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas ir Lietuvos urologų draugijos prezidentas Marius Kinčius
„Šie vyrai susiduria su gydymo komplikacijomis, kai kuriems tai ženkliai įtakoja gyvenimo kokybę“, – spaudos konferencijos metu pasakojo M.Kinčius.
Pagrindinės problemos dvi – šlapinimosi sutrikimai ir lytinė disfunkcija. Apie šiuos rūpesčius neretam nedrąsu net medikui pasisakyti. Pasak M.Kinčiaus, komplikacijų riziką sumažinti padeda modernūs chirurginiai metodai.
„Robotinės ir laporoskopinės chirurgijos sėkmė ta, kad pacientai daug greičiau grįžta į kasdienę veiklą, yra greitesnis šlapimo sulaikymo sutrikimo atsistatymo laikotarpis. Todėl taikant minimaliai invazyvią chirurgiją valstybė galėtų sutaupyti lėšų, nes reikėtų skirti mažiau pinigų ilgalaikiam nedarbingumui ar gydymo komplikacijoms“, – sakė M.Kinčius.
Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio patikros programa, kuri mirštamumą nuo šios ligos, pasak M.Kinčiaus, gali sumažinti net 20 proc. Nemokamai pasitikrinti sveikatą gali visi 50–70 metų amžiaus vyrai. Nuo 45 metų pas gydytoją apsilankyti raginami vyrai, kurių šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų.
95 proc. visų prostatos vėžio atvejų mūsų šalyje nustatoma per dalyvavimą patikros programoje. Tai gera naujiena, nes anksti diagnozuota liga yra lengviau gydoma.
Gydymo bijo labiau nei mirties
Patirtys rodo, kad vėžio diagnozę išgirdę vyrai labiausiai bijo ne mirties, o gyvenimo su ligos pasekmėmis. Susirgę žmonės nerimauja dėl būsimų kasdienybės pokyčių, jų ligos įtakos artimiesiems, šeimos finansinei būklei.
„Kad liga grįš arba, kad žmogus numirs – buvo tarp paskutinių priežasčių. Vos keli pacientai tai pažymėjo“, – neseniai atliktos apklausos duomenimis apie tai, dėl ko rūpinasi prostatos vėžiu susirgę vyrai, dalijosi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentė Neringa Čiakienė.
Ji pasakojo, kad dalis prostatos vėžiu susirgusių vyrų net atsisako atlikti gultis ant operacinio stalo, nes bijo, kad po gydymo atsiras šlapimo nelaikymo problemos, kurios kliudys jiems sportuoti, pavyzdžiui, žaisti krepšinį su draugais.
„Aš gal geriau nesioperuosiu, nesigydysiu, bent jau kurį laiką kokybiškai pagyvensiu, – dalies vyrų poziciją įgarsino N.Čiakienė. – Žmonės renkasi nelogiškas išeitis. Kaip ir tyrimai rodo, numirti jiems ne taip baisu, kaip prarasti pilnavertį gyvenimą.“
Pasak POLA prezidentės, tai rodo, kad prostatos vėžiu susirgusiems vyrams nėra sudaromos visos galimybės po gydymo grįžti į įprastą ritmą. Kaip to įrodymą ji pateikė 2016 m. atliktą tyrimą apie Vilniuje gyvenančių vyrų savižudybės priežastis.
„Pastebėta, kad net penktadalis Vilniuje nusižudžiusių asmenų tai padarė dėl prostatos vėžio“, – sakė N.Čiakienė.
Uždelstas gydymo kompensavimas
Po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo neretas vyras susiduria su šlapimo nelaikymo problema.
„Pastebėta, kad šlapimo sulaikymas per pusę metų pagerėja net 70 proc. atvejų, teigiamas efektas matomas ir per pirmus metus“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojas urologas, Lietuvos urologų draugijos narys Aivaras Grybas.
Jis pridūrė, kad pacientai deda daug pastangų situacijai pagerinti ir lankosi pas reabilitacijos gydytojus. Tačiau po metų, dvejų daugelis nuleidžia rankas. Todėl, A.Grybo teigimu, svarbu pagalbos priemonių paketą sutelkti į pirmuosius metus.
Bėda, kad chirurginis šlapimo nelaikymo gydymas valstybės lėšomis kompensuojamas tik po 2 metų termino.
„Teko bendrauti su kolegomis iš Danijos, kitų valstybių, ten dažniausiai po metų siūlomas chirurginis šlapimo nelaikymo gydymas. Tiek dirbtinių šlaplės sfinkterių, tiek pošlaplinių raiščių kompensavimą norėtųsi paankstinti“, – teigė A.Grybas.
Apie vaistus niekas nepasako
Vėžio diagnozę išgirdęs žmogus visų pirma klausia: „Ar aš gyvensiu?“, jei atsakymas teigiamas – „Už kokią kainą?“, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas Titas Simaška.
Prostatos vėžio atveju gydytojas įspėja dėl šlapimo nelaikymo ir erekcijos sutrikimo. Tyrimai rodo, kad bloga lytinė funkcija po gydymo gali atsirasti net 81 proc. vyrų.
„Dažnai apie erekcijos sutrikimų gydymą pacientai neinformuojami. Sprendimo būdai, kurie padeda neprarasti lytinės funkcijos yra: varpos funkcijos reabilitacija, geriami ar leidžiami vaistai, skiriami iškart po operacijos, vakuuminė pompa ir varpos implantai“, – pasakojo T.Simaška.
Gydytojas paaiškino, kad erekciją praėjus metams po vėžio gydymo išsaugo maždaug 20 proc. vyrų. Atlikus varpos funkcijos reabilitaciją, sėkmė išauga iki 35 proc. Vadinasi, tikimybė – beveik padvigubėja.
Dvi problemos: niekas vyrams to nepasiūlo ir vaistai nekompensuojami.
„Pacientai gali drąsiai kalbėti apie savo lytinę funkciją ir prašyti gydytojo varpos reabilitacijos po operacijos“, – pabrėžė T.Simaška.
Jis pridūrė, kad varpos implantai pilnai kompensuojami daugelyje Centrinės ir Vakarų Europos šalių. Tai padeda išsaugoti tiek vyro, tiek jo partnerės seksualinį gyvenimą.
„Nepaisant to, kad erekcija bus nenatūrali, orgazmą vyras pajusti gali“, – akcentavo T.Simaška.
