„Po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, dėl ankstyvų prostatos vėžio stadijų, 15 metų išgyvenamumas siekia net 97 proc. Gydymas efektyvus, tačiau jis gali sukelti nepageidaujamus reiškinius – šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimus, erektilinę disfunkciją“, – pažymi Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas M. Kinčius.
„Šias problemas galima padėti išspręsti: šlapimo nelaikymui – ankstyva reabilitacija, įklotų kompensavimas, dirbtinų sfinkterių, kurie tinka sunkiems šlapimo nelaikymo atvejams, implantavimas. Esant mažesniems šlapimo nelaikymo laipsniams pasaulyje plačiai naudojami pošlapliniai raiščiai, deja, Lietuvoje jie vyrams visai nėra kompensuojami, kaip ir varpos implantai“, – kalba LUD prezidentas.
Nors Lietuvoje per metus nustatoma apie 2,8 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, apie 50 procentų jų vienokiais ar kitokiais gydymo metodais yra gydomi radikaliai.
Pasak dr. M. Kinčiaus, norint išvengti pašalinių gydymo reiškinių, reikėtų diegti fokalinės terapijos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams, nes būtent tokie gydymo metodai sukelia žymiai mažiau pašalinių reiškinių. Anot jo, viena iš chirurginio gydymo naujovių – robotinė chirurgija, taip pat gali pasitarnauti pagerinant pacientų gyvenimo kokybę.
„Robotinės chirurgijos sistemos jau yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute. Priemokos gydymo įstaigoms už šių sistemų taikymą leistų dažniau taikyti šį gydymo būdą, o pacientams labai palengvintų pooperacinį laikotarpį: vyrai anksčiau grįžta į darbo rinką, mažesnis medicininių priemonių – tokių kaip įklotai, kompensavimo poreikis“, – teigia dr. M. Kinčius.
Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio profilaktinė programą. 95 proc. prostatos vėžio atvejų Lietuvoje yra diagnozuoti vykdant prevencinę programą, bent kartą joje yra dalyvavę 70 proc. visų Lietuvos vyrų.
Svarbi ir vyrų emocinė sveikata
Lietuvos urologų draugija pažymi, kad šiuo metu nemažai dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, kuriais siekiama išsiaiškinti prostatos vėžiu sergančių vyrų emocinę sveikatą, savižudybių paplitimą, jų priežastis, ankstyvo diagnozavimo ir pagalbos būdus.
Remiantis tyrimais, didesnė savižudybių rizika yra sergantiems depresija, kurią sukelia intensyvūs biologiniai pokyčiai dėl androgenus deprivuojančios terapijos, naudojamos gydyme. Depresijos, nerimo rizika didėja atsižvelgiant į ligos sunkumą, socialinę aplinką, psichologinės pagalbos prieinamumą bei elementarių bazinių poreikių patenkinimą.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, ilgame onkologinių ligų gydymosi procese visuomet greta yra padidėjęs nerimo lygis tiek pas pacientą, tiek jo šeimoje.
„2020 m. esame atlikę apklausą, kurioje 75 proc. respondentų teigia jaučiantys nerimą ir įvardina priežastis: pasikeitęs gyvenimo būdas, artimųjų požiūris, baimė prarasti darbingumą ir neužtikrinti šeimai pragyvenimo, mėgiamų veiklų atsisakymas, pokyčiai seksualiniame gyvenime“, – sako POLA direktorė.
„Paradoksas, bet ne recidyvo, mirties, o su vyriškumo samprata ir stereotipais susijusių pokyčių baimė yra didžiausia.
Svarbu paminėti, jog bazinių poreikių patenkinimas ženkliai prisideda prie emocinės vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, būklės bei savivertės.
Dalį medicininių priemonių pacientams finansuoja valstybė, tačiau ne visas, todėl nemaža dalis pacientų neišgali pasinaudoti modernios ir šiuolaikiškos medicinos galimybėmis, kurios palengvintų tiek fizinę, tiek psichologinę jų būseną ir užtikrintų kokybišką gyvenimą“, – N. Čiakienė vardina iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria vyrai, sergantys onkologinėmis ligomis.
