Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Jūratė Diržienė sako, jog neretai asmens tolerancija šiai ligai priklauso nuo jo bendro organizmo – emocinio ir somatinio jautrumo, kiti net sutrikus širdies ritmui nejaučia simptomų, kol nepasireiškia širdies nepakankamumo požymiai.
„Yra nustatytos kelios tachikardijos rūšys. Žmogaus širdies ritmas yra valdomas elektrinės širdies sistemos ir normaliai užgimsta sinusiniame mazge. Tachikardija, kilusi sinusiniame mazge, yra vadinama sinusine tachikardija – dažniausiai tai yra fiziologinė žmogaus organizmo reakcija į krūvį, emocinę įtampą, karščiavimą ar skausmą.
Prieširdžių arba supraventrikulinė tachikardija (SVT) yra greitas širdies susitraukimų dažnis, kylantis prieširdžiuose. Juose taip pat gali kilti ir skilvelinė tachikardija, kuri yra itin gyvybei pavojinga ligos forma, galinti sukelti kraujotakos nepakankamumą ar net staigią širdinę mirtį“, – vardina J. Diržienė.
Simptomai pasireiškia ne visais atvejais
Pacientai, kuriems pasireiškia sinusinė tachikardija, dažniausiai jaučia dažną, reguliarią širdies veiklą, kuri palaipsniui greitėja, o pakoregavus ją sukėlusius veiksnius – nurimsta.
„Tuo metu sergantieji prieširdžių ar SVT tachikardija, simptomų gali ir nejausti. Visgi, kitiems gali pasireikšti staiga atsirandantis širdies plakimas, galvos svaigimas, „plazdėjimas krūtinėje“, nuovargis ar nerimo jausmas. Kai kurie pacientai jaučia ir rimtesnius simptomus – diskomfortą krūtinėje, dusulį, jie gali ir apalpti“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Ji pratęsia, jog skilvelinės tachikardijos metu pacientas gali netekti sąmonės, jausti širdies plakimą, dusulį, pykinimą – neretai tai yra kardiovaskulinio kolapso priežastis.
Todėl jaučiant bet kokius minėtus simptomus, skubus kreipimasis į artimiausią gydymo įstaigą padeda laiku suteikti reikalingą gydymą. Ignoruojant patiriamus negalavimus, jiems užsitęsus, pagrindinė komplikacija yra širdies nepakankamumas.
Tachikardija diagnozuojama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems
Sinusinės tachikardijos išsivystymą dažniausiai sukelia organizmo disbalansas, lemiantis normalų organizmo atsaką į fizinę veiklą (sportą, intensyvų darbą), emocinę įtampą, karščiavimą, elektrolitų disbalansą, bendrą nuovargį, skydliaukės hiperfunkciją, anemiją ar kitas somatines ir/ar psichikos ligas.
„Prieširdine ar SVT tachikardija dažniau serga moterys nei vyrai, taip pat jauni asmenys – tai yra dažniausiai vaikams nustatomas aritmijos tipas, ši liga gali būti asmens širdies fiziologijos nulemta būklė.
SVT dažnai lemia ir rizikos veiksniai, tokie kaip alkoholio ar narkotinių preparatų vartojimas, ji pasireiškia sergantiems vainikinių arterijų liga, po širdies operacijos, taip pat turintiems obstrukcinę miego apnėją ar įgimtų širdies ligų turintiems pacientams. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, jog ji dažniau kartojasi gausiai vartojantiems nereceptinius vaistus nuo kosulio ir peršalimo, nes jie gali sukelti SVT epizodus“, – pažymi J. Diržienė.
Skilvelinė tachikardija įprastai yra siejama su veiksniais, trikdančiais elektrinį laidumą širdies raumenyje, pavyzdžiui: koronarinės kraujotakos nepakankamumu (širdies vainikinių arterijų liga), lemiančiu deguonies trūkumą širdies raumenyje, širdies raumens liga (kardiomiopatija), šalutiniu vaistų ar narkotinių preparatų poveikiu, įvairiomis infiltracinėmis ligomis, pavyzdžiui, sorkoidoze – uždegimine liga, pažeidžiančia odą ar kūno organus ir audinius.
Taip pat įtakos turi ir struktūrinės širdies ligos, dažniausiai dėl randų po anksčiau atlikto chirurginio gydymo ar miokardo infarkto, įgimtos širdies ligos bei elektrolitų – kalio ir magnio – reikalingų elektriniams impulsams perduoti, disbalansas.
„Pastebėta, jog moterys premenopauzės ir menopauzės metu kur kas dažniau patiria tachikardijos simptomus, tačiau ši būklė praeina, nes yra nulemta hormonų disbalanso. Visgi, vyrai irgi nėra išimtis – neretai sportininkai, nelegaliai vartojantys testosterono pakaitinę terapiją, kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl jaučiamų tachikardijos simptomų.
Pacientams svarbu saugoti save – prieš vartojant bet kokius vaistinius preparatus konsultacija su sveikatos priežiūros specialistais padeda tinkamai juos pasirinkti“, – primena gydytoja kardiologė.
Gydymo metodų spektras – itin platus
Jeigu pacientui nustatoma fiziologinė sinusinė tachikardija, dažniausiai ji padeda žmogui adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos ar organizmo sąlygų, tad sveikatos būklei ji nėra pavojinga. Visgi, SVT bei skilvelinė tachikardija gali lemti kardiovaskulinį kolapsą, sutrikdyti kraujotaką ir būti staigios širdinės mirties priežastimi.
„Sinusinės tachikardijos gydymas dažniausiai apsiriboja ją sukėlusio veiksnio šalinimu, pavyzdžiui, anemijos ar elektrolitų korekcija, skydliaukės ligų gydymu ir kt., nes skiriamas medikamentinis gydymas gali būti tik simptominis, jeigu nėra pašalinamas ligą sukėlęs veiksnys. Siekiant geriausio rezultato, pirmiausia svarbu ištirti organizmą kaip visumą“, – sako J. Diržienė.
Ji pratęsia, jog jei prieširdinė ar SVT tachikardija pasireiškia tik kartais, simptomai nėra intensyvūs, pacientams gydymo gali ir neprireikti, kai nėra nustatoma kitų širdies-kraujagyslių sistemos ligų. Prireikus, šių ligų epizodus galima sustabdyti ir fiziologiniais metodais.
„Remiantis n. vagus stimuliacija, pacientui gali būti taikomas miegoančio masažas, Valsalvos manevras, kai šnervės laikomos uždarytos ir pučiamas oras per nosį, švelnus akių obuolių spaudimas rankomis ar veido panardinimas į šaltą vandenį – šie metodai yra veiksmingiausi iškart po aritmijos pradžios. Jeigu užsitęsė arba nuolat kartojasi epizodai, pacientui gali prireikti medikamentinio ir/ar intervencinio gydymo, laikantis visų gydytojo nurodymų“, – sako gydytoja kardiologė.
Tuo metu skilvelinės tachikardijos gydymas priklauso nuo simptomų ir ligą sukėlusios priežasties – jeigu ji užfiksuota paros monitoravimo metu ir nesukėlė kardiovaskulinio kolapso arba staigios širdinės mirties, pacientui skiriami antiaritminiai medikamentai, neretai atliekama ir intervencinė procedūra – radiodažninė abliacija.
„Kiekvieno paciento atvejis yra individualus, todėl gydytojo užduotis – surasti ją lėmusią priežastį. Neretai prireikia implantuoti kardioverterį defibriliatorių, kuris siunčia elektrinį impulsą į širdį ir atkuria pavojingai nereguliarų širdies plakimą.
Atsižvelgiant į tai, jog skilvelinė tachikardija dažnai yra staigios širdinės mirties priežastis, verta žinoti, kur artimiausioje vietoje yra pasiekiamas defibriliatorius, nes asmeniui netekus sąmonės viešoje vietoje, tai gali išgelbėti jo gyvybę“, – primena gydytoja kardiologė J. Diržienė.
Kaip pasirūpinti savo širdimi?
Ji pasakoja, jog idealus širdies susitraukimų dažnis yra 60–70 k./min., tačiau jis priklauso ir nuo paciento amžiaus, fizinio aktyvumo bei gretutinių širdies ligų. Pavyzdžiui, jaunam žmogui širdies susitraukimų dažnis neretai būna didesnis ir tai nėra patologija, o sportininkų pulsas gali būti ir žemesnis nei 60 kartų per minutę – tai yra fiziologinė organizmo adaptacija.
„Tachikardijos atveju apsisaugosime pirmiausia pakoreguodami ją lėmusius veiksnius – stresą, nerimą, įtampą ar kitas organizmo būkles. Taip pat verta pasirūpinti ir gyvenimo būdo pokyčiais – mažinti kofeino kiekį, atsisakyti tabako ir alkoholio vartojimo.
Naudinga pasirūpinti subalansuota sveika mityba, užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, prisižiūrėti svorį. Žinoma, svarbu palaikyti ir normalų kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje, o gydytojui paskyrus gydymą, būtina laikytis jo nurodymų“, – akcentuoja gydytoja kardiologė.
