Simptomai klaidina
Žiemos sezonu peršalimas tampa įprastu reiškiniu: paprastai liga prasideda pamažu: pirmiausia jaučiamas gerklės skausmas, sloga arba užgulusi nosis, erzina čiaudulys, vėliau pakyla temperatūra, gali prasidėti kosulys, ligonis jaučia silpnumą. Dažniausiai liga praeina gydantis namuose, vartojant daug skysčių, ilsintis, naudojant tinkamas priemones.
Iki prasidedant COVID-19 pandemijai, daugiausia nerimo šaltuoju metų laiku keldavo gripas, kuriuo kasmet susirgdavo apie 30 tūkst. žmonių. Šios ligos komplikacijos ypač pavojingos vaikams, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nėščiosioms. Gripas paprastai pasireiškia staiga, pakyla aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūrai, žmonės skundžiasi nuovargiu, silpnumu, gerklės, galvos, raumenų skausmais, kaulų laužymu.
Pavojingiausios gripo komplikacijos – plaučių uždegimas, miokarditas, meningitas. Gripas, kaip ir kiti virusiniai susirgimai, negydomi antibiotikais, veiksmingiausia ligos profilaktikos priemonė – skiepai.
COVID-19 simptomai taip pat panašūs: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės, galvos skausmas, sloga. Užsikrėtus COVID-19 dažnai pasireiškia skonio ir kvapo praradimas, virškinimo sutrikimai, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai, akių paraudimas.
COVID-19 komplikacijos sudėtingos: plaučių uždegimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas ir kitos, galinčios sukelti net mirtį. Paprastai ligonio būklė blogėja antrą ligos savaitę.
Padeda efektyvus gydymas
Susirgus gripu, skiriami antivirusiniai vaistai, padedantys palengvinti simptomus, ligos eigą ir sutrumpinti jos trukmę. Susirgus koronavirusu taip pat gali būti skirtas efektyvus gydymas. Vaistas skiriamas vyresniems nei 18 metų pacientams, kuriems nustatyta didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma. Jį svarbu pradėti vartoti per 5 paras nuo simptomų pradžios.
COVID-19 gali pakenkti ne tik plaučiams, kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemoms, bet ir kitiems organams, pavyzdžiui, smegenims ar žarnynui. Dalis COVID-19 susirgusių žmonių persirgę šia liga patiria pokovidinį sindromą: jiems pasireiškia nuovargis, galvos skausmas, dėmesio, atminties, kvėpavimo sistemos sutrikimai, raumenų ir sąnarių skausmai, gali pasireikšti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija, nemiga, ar nervų sistemos pažeidimai, tokie kaip mąstymo ir pažinimo funkcijų sutrikimas.
Sergantys sunkia COVID-19 forma, gydomi ligoninėje, net iki 30 proc. į ligonines patekusių pacientų patiria giliųjų venų trombozę, plaučių tromboemboliją. Šios būklės – labai sunkios: sutrinka kraujo krešėjimo sistema, kartais ligonių nepavyksta išgelbėti. Mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos didesnis nei nuo gripo.
Šiuo metu sergama ne tik gripu, COVID-19, bet ir respiraciniu sincitiniu virusu, arba RSV, sukeliančiu ūminę viršutinių kvėpavimo takų ligą. RSV dažnai užsikrečia vaikai, kartu gali sirgti ir gripu ir COVID-19. Tokiais atvejais jiems gali prireikti deguonies aparatų, vaikai patenka į reanimacijas.
RSV virusas nėra naujas, tačiau apie jį kalbama mažiau nei apie gripą ar koronavirusą. Ligos pradžioje simptomai primena peršalimą: pasireiškia sloga, kosulys, čiaudėjimas, karščiavimas. RSV gali sukelti bronchiolitą, plaučių uždegimą, ypač jaunesniems nei metų vaikams. Vyresnio amžiaus žmonėms RSV taip pat sukelia daugiau ir sunkesnių susirgimų nei gripas.
Birželį patvirtinta vakcina, kuri nuo RSV turėtų apsaugoti vyresnius nei 60 metų amžiaus žmones. Dar viena ES patvirtinta vakcina gali apsaugoti ir kūdikius, tiesa, kol kas Lietuvoje šios vakcinos neprieinamos.
RSV infekcija persirgę pacientai ja pakartotinai gali susirgti dar tą patį sezoną, mat imunitetas susidaro tik keliems mėnesiams.
Apsisaugoti padeda skiepai
Viena iš dažniausių kvėpavimo takų infekcijų – plaučių uždegimas, nuo kurios kasmet miršta apie 700 žmonių, ir kurią dažniausiai sukelia pneumokoko bakterija. Nuo jos apsisaugoti padeda skiepai: vyresni nei 75 metų žmonės, taip pat sergantys diabetu, astma, širdies nepakankamumu bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis skiepijami nemokamai.
Pneumokokinė infekcija pasireiškia staigiu karščiavimu, skausmu, sunkumu krūtinėje, ligonis kosti, skrepliuoja. Liga nustatoma atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus, gydoma antibiotikais, tačiau šie ne visuomet veiksmingi dėl augančio pneumokoko atsparumo jiems.
Pneumokokas sukelia ne tik plaučių, bet ir vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, kartais – sepsį ir meningitą, mirtingumas tokiais atvejais gali siekti iki 30 proc.
Rizika susirgti pneumokokine pneumonija bei sepsiu ypač didelė vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis (lėtine obstrukcine plaučių liga, astma, širdies ir kraujagyslių, kepenų bei inkstų ligomis, cukriniu diabetu).
