„Taigi, svarbu kalbėti apie šio nedidelio, tačiau labai svarbaus žmogaus kūnui, organo piktybinius susirgimus. Kiekvienas turėtų žinoti į kokius simptomus svarbu atkreipti dėmesį, kokių rizikos veiksnių vengti“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys.
Lapkričio 16 d., minint Pasaulinę kasos vėžio dieną, R. Baušys atsakė į portalo lrytas.lt klausimus apie šią klastingą ligą.
– Su kokiais nusiskundimais pas gydytoją paprastai apsilanko žmogus, kuriam nustatomas kasos vėžys?
– Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko mokslinį tyrimą nagrinėdami pacientų, sergančių piktybiniais navikais, dažniausius nusiskundimus.
Jie išskyrė 3 dažniausiai pasitaikančius: sumažėjęs apetitas, nevirškinimo jausmas, pakitęs tuštinimasis.
Verta paminėti, jog simptomai gali skirtis nuo onkologinio proceso vietos kasoje. Kasos galvoje esantis navikas gali sutrikdyti normalų tulžies ir kasos sulčių nutekėjimą – tuomet žmogui gali atsirasti gelta, šlapimas tampa tamsus, prarandamas apetitas, krenta svoris.
Jei navikas auga kasos kūne ar uodegoje – nusiskundimai gali būti dar labiau nespecifiški – tai pilvo skausmai, nugaros skausmai, ar su išsekimu susiję nuovargis ir kūno svorio kritimas.
– Kaip taisyklė, kasos vėžys diagnozuojamas jau pažengęs, o ankstyvos patikros galimybių nėra. Ką gali pakeisti greita paciento reakcija į pirmuosius ligos simptomus?
– Jeigu kasos vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, tuomet gydymas pradedamas nuo chirurginio – operacijos metu pašalinamas auglys, po to seka adjuvantinis gydymas chemoterapija. Tokiu atveju pasiekiami geriausi ligos gydymo rezultatai. Deja, pažengusios ligos atveju, navikas būna išplitęs per daug, apima šalia esančias dideles kraujagysles ar kitus organus, ir chirurginis gydymas nebeįmanomas.
– Ar pasitaiko atvejų, kai kasos vėžys pastebimas atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus?
– Dažnai ankstyvų stadijų kasos navikai diagnozuojami atsitiktinai, kai pacientui atliekami kurie nors radiologiniai tyrimai dėl kitų ligų. Kartais sakoma, kad pacientui „pasisekė“, nors liga, kuri buvo nustatyta, labai agresyvi, tačiau nustatyta anksti ir jos gydymo rezultatai geresni.
– Ar medikams lengvai pavyksta diagnozuoti kasos vėžį, kai ligos simptomai jau pasireiškia?
– Kartais nespecifiški ligos požymiai gali klaidinti tiek pacientą, tiek jį prižiūrinčius medikus. Tačiau atsiradus minėtiems simptomams, įtariant piktybinį susirgimą, yra atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.
Čia mums padeda gydytojai radiologai, kurie pasako, jog galima įtarti onkologinį procesą. Pacientas tuomet siunčiamas į centrą, kur gydomi tokio tipo onkologiniai susirgimai, multidisciplininės komandos aptarimo metu yra suplanuojamas gydymo planas, kuris priklauso nuo paciento ligos stadijos, bendros būklės.
– Lytis, amžius, paveldėjimas – kiek tai lemia tikimybę susirgti kasos vėžiu?
– Liga kiek dažniau diagnozuojama vyrams (5,7 iš 100 tūkst.) nei moterims (4,1 iš 100 tūkst.). Kalbant apie amžių – liga retai diagnozuojama jaunesniems nei 55 metų pacientams, ir jos dažnis didėja su amžiumi. Jungtinėse Amerikos Valstijose naujai diagnozuojamų pacientų amžiaus mediana yra 71 metai.
Šeiminė anamnezė taip pat svarbus rizikos veiksnys. Maždaug dešimtadalis kasos vėžio pacientų pasakoja apie prieš tai diagnozuotą ligą artimam giminaičiui – tėvui, broliui, seseriai, vaikui. Rizika dar labiau išauga, jei giminaičiui liga diagnozuota ankstyvame amžiuje.
Apie 10 procentų pacientų nustatomos ir genetinės mutacijos, kurios susijusios su padidėjusia rizika sirgti šia liga.
– Kodėl diabetu sergantiems žmonėms kasos vėžys išsivysto dažniau?
– Atsakymo į šį klausimą vis dar ieškoma. Jūs teisus, tiek I, tiek II tipo diabetas padidina riziką sirgti kasos piktybinėmis ligomis. Pastebima, jog gydant diabetą geriamais vaistais ar insulinu ši rizika mažėja. Svarstoma, jog vystantis vėžiniams ląstelių pakitimams, svarbų vaidmenį atlieka ir sutrikusi gliukozės apykaita organizme.
– Kas žinoma apie koreguojamus kasos vėžio rizikos veiksnius?
– Didžiausias rizikos veiksnys, kurio galima išvengti – rūkymas. Skaičiuojama, jog pašalinus šį žalingą įprotį, būtų galimą išvengti net 30 proc. ligos atvejų. Svarbu paminėti, jog metus rūkyti, per 10 metų rizika susilygina su niekada nerūkiusio žmogaus.
Kiti koreguojami veiksniai – nutukimas, alkoholio vartojimas, per dažnas mėsos produktų valgymas.
Tyrimai rodo, jog subalansuota, gausi vaisių ir daržovių mityba mažina riziką susirgti šia liga.
– Kokį gydymą Lietuvoje galime pasiūlyti kasos vėžiu sergantiems pacientams?
– Kiekvienas pacientas aptariamas multidisciplinėje komandoje, kurioje dalyvauja gydytojas chirurgas, chemoterapeutas, radiologas. Visi atvejai yra išnagrinėjami individualiai, įvertinamas ligos išplitimas, tipas, paciento bendra būklė, suplanuojamas Europinius standartus atitinkantis gydymas.
Galiu pasidžiaugti, jog per savo karjeros metus stebiu didžiulę pažangą ligos gydymo procesuose, o tą byloja ir išgyvenamumo rodikliai. Taip pat Nacionalinio vėžio instituto gydytojai yra įsitraukę į tarptautines draugijas, prisideda prie naujausių gydymo metodų tyrimo. Manau, jog einame koja kojon su vakarų Europos įstaigomis.
– Kasos vėžys išskiriamas kaip ypač klastinga liga. Ar galima pasidžiaugti sėkmės istorijomis?
– Chirurgai, kurie operuoja kasos vėžį, o kasos chirurgija yra viena sudėtingiausių, džiaugiasi kiekviena operacija, kuri baigiasi be komplikacijų. O sėkmės istorijų, gydant ne tik kasos vėžį, būna neretai. Ypač smagu, kai pacientas, operuotas dėl kasos vėžio prieš daug metų, kreipiasi į jį operavusį chirurgą dėl visai su kasos vėžiu nesusijusių priežasčių.
Deja, kasos vėžys yra labai agresyvus, todėl tokie atvejai retesni, nei gydant kitų lokalizacijų navikus.
