Į besivystančią ligą ir jos simptomus būtina reaguoti tinkamai. Užleistas plaučių uždegimas – didžiulė rizika, sako Klaipėdos universiteto ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius.
„Plautyje gali pradėti kauptis skystis, atsirasti pūlinių, galimas sepsis – kraujo užkrėtimas, kvėpavimo nepakankamumas, o didžiausia komplikacija – mirtis (...) Blogiausia, kai žmogus galvoja, kad pasveiks savaime. Šitie atvejai yra pavojingiausi“, – įspėja A.Valavičius.
Interviu lrytas.lt gydytojas paaiškino, kokios priemonės efektyviausiai mažina plaučių uždegimo ir ligos komplikacijų išsivystymo riziką, taip pat papasakojo, kas leidžia suprasti, kad gana gydytis namie ir reikia kreiptis į medikus.
– Kuo ūmaus peršalimo simptomai skiriasi nuo plaučių uždegimo?
– Dėl peršalimo dažniausiai būna karščiavimas, temperatūros pakilimas iki 38 laipsnių, retai daugiau. Taip pat būna šaltkrėtis, sloga.
Jei temperatūra viršija 38 laipsnius, yra kosulys, dusulys, šaltkrėtis, galima įtarti plaučių uždegimą. Ypač jei progresuoja dusulys ir bendras silpnumas.
– Kokia turėtų būti žmogaus reakcija?
– Galima palaukti 2–3 dienas, bet jei karščiavimas stiprėja, išlieka bloga savijauta, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Galima ir tiek nelaukti, jei matome, kad būklė prastėja.
Tiesiai į ligoninės skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis, kai pasireiškia kvėpavimo nepakankamumo požymiai: atsiranda ryškus dusulys, karščiavimas, silpnumas, žmogui gyventi nebesinori.
Yra objektyvus metodas – pulso oksimetrija: deguonies kiekio kraujyje įvertinimas pagal žmogaus pulsą. Tam išmatuoti ant piršto dedamas aparačiukas, kokį galima rasti visose vaistinėse.
Jei deguonis sveikam žmogui nukrenta žemiau 95, o sergančiam bronchitu, astma, kitomis lėtinėmis ligomis – žemiau 90, reikia kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių.
– Remiantis jūsų klinikine patirtimi, ar pavyksta gyventojams sureaguoti tinkamai, neuždelsti kreiptis pagalbos?
– Dažnai pasitaiko, kad kreipiasi tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių. Ypač lėtinėmis ligomis sergantys pacientai. Jie nesijaučia puikiai, o jei prasideda plaučių uždegimas, savijauta labai ryškiai pablogėja.
Sveiki žmonės kenčia, palaukia kelia dienas, vieniems pagerėja, o kitiems prireikia medikų.
– Ar pastebite ryškų susirgimų plaučių uždegimu sezoniškumą?
– Padidėjimas būna rudenį ir pavasarį. Taip pat priklauso nuo orų žiemą. Jeigu žiema būna šlapia ir nelabai šalta, tai sergamumas tęsiasi ir gruodį, sausį, vasarį. Jeigu žiema šalta ir sausa, tai būna sumažėjimas, panašiai kaip vasarą.
Kaip tik dabar ir prasideda pikas. Tuo pat metu ir virusinės infekcijos. Nepamirškime gripo, koronaviruso, kurie grįžta. Šitos ligos pablogina situaciją ir komplikuojasi į plaučių uždegimą.
– Ką galima pasakyti apie pacientų amžių?
– Serga įvairiausio amžiaus žmonės. Skirtumas tas, kad vyresni žmonės serga sunkiau, didesnė komplikacijų rizika, sunkesnė eiga. Bet jauni žmonės plaučių uždegimu taip pat suserga dažnai. Nėra taip, kad žmonės iki 20 metų visai neserga, o paskui prasideda plaučių uždegimas.
– Dėl plaučių uždegimo sutrinka deguonies išnešiojimas po organizmą. Kokios to pasekmės?
– Dėl uždegimo plaučių alveolės paburksta, užsidaro kvėpavimo takai ir deguonies patekimas į kraują. Kaip žinia, deguonis reikalingas visiems organams: ypač smegenims, širdžiai, inkstams, praktiškai visam organizmui.
To pasekoje atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, širdies skausmai. Viso to pagrindas yra uždegiminio proceso pažeisti plaučiai.
– Nuo ko priklauso gydymo pasirinkimas?
– Plaučių uždegimas dažniausiai būna virusinis arba bakterinis. Jei įtariamas arba patvirtintas virusinis ligos sukėlėjas, naudojami antivirusiniai vaistai. Jei plaučių uždegimą sukėlė bakterija, atitinkamai skiriamas antibakterinis gydymas. Pagrindinis poveikis yra į ligos sukėlėją.
Tuo pačiu kovojama ir su ligos simptomais: stengiamasi aprūpinti organizmą skysčiais, skiriami bronchus plečiantys vaistai, deguonies terapija ir kitoks simptominis gydymas.
– Kiek dažnos yra plaučių uždegimo komplikacijos? Kokios jos?
– Komplikacijos nėra tokios dažnos, išsivysto gal 5–10 proc. pacientų. Bet didesnė rizika yra ligoniams su gretutinėmis ligomis, diabetu, onkologiniais susirgimais, lėtinėmis plaučių ligomis.
Kitas pavojus – užleista liga, kai žmogus savaitę, dvi laukė namuose, nesigydė. Dėl to plautyje gali pradėti kauptis skystis, atsirasti pūlinių, galimas sepsis – kraujo užkrėtimas, kvėpavimo nepakankamumas, o didžiausia komplikacija – mirtis.
Neužmirškime, kad mirtys nuo plaučių uždegimo retesnės tapo tik antibiotikų eroje. Iki tol mirdavo maždaug 90 proc. pacientų. Blogiausia, kai žmogus galvoja, kad pasveiks savaime. Šitie atvejai yra pavojingiausi.
– Kiek ilgai trunka organizmo atsistatymas po persirgimo pneumonija?
– Kai patogenas „užmušamas“, pasišalina iš plaučių, prasideda natūralus atsistatymo procesas, kurio trukmė 1–6 mėnesiai. Ypatingų medicininių intervencijų nėra. Labai padeda kvėpavimo pratimai, kad žmogus giliai iškvėptų ir įkvėptų, taip mankštintų plaučius. Dabar vaistinėse yra ir specialūs prietaisai, skirti kvėpavimo funkcijai pagerinti.
Blogiausia, jeigu žmogus nieko nedaro, tik į lubas žiūri.
– Kokie geriausi būdai susirgimui plaučių uždegimu išvengti?
– Ligos prevencija – aktyvus gyvenimo būdas: buvimas lauke, kvėpavimo mankštos, pasivaikščiojimai. Virusinių ligų laikotarpių reikėtų vengti galimų kontaktų su virusu, sergančiais žmonėmis. Efektas labai gerai pasimatė per COVID-19 laikotarpį, kai žmonės dėvėjo veido kaukes. Tada labai stipriai sumažėjo banalių plaučių uždegimo atvejų.
Efektyviausia medikamentinė priemonė – vakcinacija. Pneumokokinė vakcina apsauga nuo plaučių uždegimo, kurią nemokamai gauna visi žmonės nuo 75 metų, ir jaunesni, kurie serga lėtinėmis ligomis (Plačiau apie tai, kas gali nuo pneumokokinės infekcijos pasikiepyti nemokamai, rasite čia).
Vyresniems žmonės reikėtų būtinai vakcinuotis nuo pneumokokinės infekcijos. Jei nuo plaučių uždegimo ji 100 proc. neapsaugo, tai bent žmogus suserga lengvesne ligos forma.
Nereikėtų pamiršti ir skiepų nuo gripo bei COVID-19. Pagyvenusiems žmonėms turėtų būti 3 vakcinos: COVID-19, gripas ir plaučių uždegimas.
Rudenį ir pavasarį, žmonėms su gretutinėmis ligomis, reikėtų pagerti polivitaminus. Žinoma, ne pačius pigiausius. Bet nėra tokios tabletės, kurią išgersi ir pasidarys ramu, kad imunitetas bus geras.
