Alzheimerio liga neretai diagnozuojama pažengusi, nes žmonės, supratę, kad su jais kažkas vyksta, pirmuosius ligos ženklus bando slėpti.
Tačiau „EDEN klinikos“ gydytoja dr. Lina Malcienė sako, kad tik laiku kreipusis į gydytoją, diagnozavus ligą ir paskyrus gydymą, galima sulėtinti ligos eigą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Deja, vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti Alzheimerio ligą, kol kas nėra.
„Alzheimerio liga yra progresuojanti ir nepagydoma, tačiau, taikant dabartinius gydymo metodus, galima valdyti lengvus ir vidutinio sunkumo simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą“, – kalba dr. L. Malcienė.
Ankstyva ligos forma labiau susijusi su genų mutacija
Ligos priežastys siejamos su smegenų pokyčiais, vykstančiais dėl amžiaus, tačiau taip pat svarbūs genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Vis dėlto dar nėra visiškai aišku, kas sukelia Alzheimerio ligą daugeliui žmonių.
„Žmonės ypač nerimauja, jeigu Alzheimerio liga sirgo šeimos narys. Jei šeimoje yra sirgusių šia liga, nereiškia, kad sirgsite ir jūs, tačiau tikimybė, kad liga išsivystys, yra didesnė. Iš biologinių tėvų paveldėtas genetinis polinkis yra vienas iš rizikos veiksnių bei priežastis, dėl kurios kai kuriose šeimose Alzheimerio liga suserga keletas žmonių“, – sako dr. L. Malcienė.
Ankstyva Alzheimerio ligos pradžia, kai suserga 30–60 metų žmonės, gali būti nulemta genetinių, aplinkos ir individualių veiksnių. Pasak dr. L. Malcienės, ši Alzheimerio ligos forma yra retesnė negu vėlyvoji, bet ji dažnai turi stipresnį genetinį pagrindą. Genų mutacijos paveldimos ir yra labiau susijusios su ankstyvos pradžios atvejais.
Gali paskatinti vienatvė
Vyresnis amžius yra svarbiausias žinomas Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Vyresnių nei 65 metų žmonių, sergančių Alzheimerio liga, skaičius kas 5 metus padvigubėja. Tačiau amžius pats savaime nėra nuosprendis: daugybė žmonių gyvena iki 90 metų ir nesuserga demencija, kurios viena dažniausių priežasčių yra Alzheimerio liga.
Riziką susirgti Alzheimerio liga didina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, nutukimas. Pasak gydytojos, socialinė izoliacija ir vienatvė taip pat gali turėti įtakos Alzheimerio ligos rizikai bei vystymuisi.
„Yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad socialinės sąveikos stoka gali neigiamai paveikti smegenų sveikatą. Pažintinių funkcijų sumažėjimas, dėl vienatvės atsiradęs emocinis stresas, gebėjimo bendrauti praradimas bei fizinio aktyvumo stoka gali didinti Alzheimerio ligos riziką ir paskatinti ją vystytis“, – kalba dr. L. Malcienė.
Ligą lydi mitai
Alzheimerio liga neretai apipinama mitais. Pvz., daug rašoma apie teigiamą protinio aktyvumo įtaką smegenų veiklai bei smegenų senėjimo procesų lėtėjimui, o kai kurie tyrimai užsimena apie gryno nikotino naudojimą ligos šios atitolinimui. Gydytoja atskleidžia, ar šiuose ganduose yra bent dalis tiesos.
Siekiant išvengti Alzheimerio ligos, dažnai patariama skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, žaisti stalo žaidimus, taip pat, sulaukus 50 metų, pradėti mokytis naujos kalbos.
Dr. L. Malcienės teigimu, išsilavinimas ir didesnis protinis aktyvumas iš tiesų skatina didesnius smegenų gebėjimus ir yra svarbūs Alzheimerio ligos prevencijai, tačiau visiškai nuo jos neapsaugo.
„Intelektinė veikla yra naudinga smegenims ir gali padėti ilgiau išlaikyti pažintines funkcijas. Tačiau svarbu suprasti, kad kryžiažodžiai ar knygų skaitymas negali padėti visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų vystymosi, jeigu asmuo turi genetinių, amžiaus ar kitų rizikos veiksnių“, – kalba gydytoja.
Pasigirsta mokslininkų teiginių, kad grynas nikotinas lėtina smegenų senėjimo procesus bei gali atitolinti Alzheimerio bei Parkinsono ligas. Rūkymas prisideda prie daugelio sveikatos problemų, tačiau galbūt kitose priemonėse esantis nikotinas gali būti naudojamas kaip vaistas?
Vis dėlto specialistai teigia, kad savigyda užsiimti negalima. Dr. L. Malcienė įspėja, kad rūkymas apskritai neigiamai veikia smegenų kraujotaką ir gali sukelti uždegiminius procesus, kurie lemia smegenų ląstelių pažeidimus.
„Šiuo metu visiškai veiksmingos gydymo priemonės, galinčios išgydyti Alzheimerio ligą, nėra. Kol ieškoma gydymo, prevencija, ankstyvas diagnozavimas ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausi faktoriai kovoje su Alzheimerio liga, o geriausia prevencinė priemonė yra sveika gyvensena, apimanti tinkamą mitybą, fizinį ir protinį aktyvumą“, – sako dr. L. Malcienė.
