Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe pasinaudoja. O skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurios turi pasitikrinti, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių.
Apie krūties vėžio prevenciją „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santarų klinikos gydytojas, onkologas, chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas.
– Kokie pagrindiniai krūties vėžio rizikos veiksniai?
– Jų yra labai daug ir, neskaitant genetiškai nulemto krūties vėžio, nei vienas veiksnys tiesiogiai nesukelia onkologinės ligos. Sakyčiau, labiau rizikos veiksnių suma didina susirgimo galimybę.
Išskirti galima tai, kad krūties vėžio rizika didėja su amžiumi, pavojų didina nutukimas ar gerybiniai krūties navikai, turintys histologinę atipiją.
Dažniau serga moterys, kurių krūties audinys yra tankesnis. Riziką taip pat didina išaugęs estrogenų kiekis organizme menopauzės metu, taikoma hormonų terapija, ankstyvesnės mėnesinės ar vėlyvesnė menopauzė.
Negimdžiusios ar krūtimi nemaitinusios moterys irgi padidintoje rizikoje. Standartiškai piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas didina ne tik krūties vėžio, bet ir visų onkologinių susirgimų tikimybę.
– Minėjote, kad amžius yra rizikos veiksnys. Visos ligos ankstyvėja, ar su krūties vėžiu – tas pats?
– Tikrai, ankstyvėja. Esminis lūžis įvyksta nuo 50 metų. Todėl ir visos profilaktinės patikros programos yra orientuotos į šitą amžių.
Bet pažiūrėję į vėžio registrą galime pamatyti, kad atvejų didėjimas prasideda nuo 45 metų.
– Genetinė rizika ir jos tyrimai, ką moterys turi žinoti?
– Nors dauguma krūties vėžio atvejų atsiranda be konkrečios priežasties, bet apie 10 proc. jų yra paveldimi. Reiškia, kad liga yra sąlygota genetinių mutacijų, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą.
Jei šeimoje yra sirgusių pirmos eilės giminaičių, tas riziką labai stipriai padidina. Šiuo metu žinoma virš 10-ies genų, kurių mutacijos nulemia padidintą krūties vėžio atsiradimo riziką.
BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos yra pagrindiniai krūties vėžio genetiniai rizikos veiksniai. Moterys siunčiamos genetiko konsultacijai:
– jeigu joms yra nustatytas krūties vėžys ir jos yra vyresnės nei 50 metų;
– jeigu nustatomas trejopai neigiamas vėžys;
– jeigu yra retesnės histologinės būklės;
– jeigu vienmomentiškai vėžys nustatomas ir vienoje ir kitoje krūtyje;
– jeigu krūties vėžys nustatomas vyrui;
– jeigu tai pačiai moteriai nustatomi keli onkologiniai susirgimai;
– jeigu krūties karcinoma nustatoma ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaitėms.
Moterys, kurioms nustatyti genetiniai rizikos veiksniai, turi būti tikrinamos iš anksto. Praktiškai nuo 20–30 metų jas reikia aktyviai stebėti. Bet tai yra retesnis atvejis.
– Kalbant apie krūties vėžį dažnai minima mamografija. Kas tai?
– Mamograma yra vienas svarbiausių krūtų ligų diagnostinių tyrimų. Jų metu naudojami rengteno spinduliai, išgaunamas detalus krūties vaizdas. Šio tyrimo pagalba galima aptikti įvairius krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus.
Mamografijos būdu galima aptikti kelių milimetrų pakitimus, kai ranka kažką užčiuopti galime tik nuo centimetro dydžio.
Pats tyrimas atliekamas moteriai stovint šalia aparato, krūtys padedamos ir suspaudžiamos tarp dviejų rentgeno aparato plokščių. Gali būti diskomforto, nes reikia tam tikro spaudimo norint išgauti kokybišką vaizdą.
Tyrimas atliekamas pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, vieną kartą per dvejus metus. Tiriamoji grupė – 50–69 metų amžiaus moterys.
Kita dalis pacienčių, kurioms atliekama mamografija, yra tos, kurios pačios užsičiuopė kažkokius pakitimus.
Verta paminėti, kad mamografija yra tikslus tyrimo metodas, bet moterims iki 40 metų tyrimas turi tam tikrų apribojimų, nes krūties audinys būna labai tankus. Todėl dažnai pakitimai mamogramose nematomi.
Dėl šios priežasties jaunesnėms moterims dažniausiai rekomenduojame atlikti echoskopiją.
– Galimybe nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio pasinaudoja tik pusė moterų. Kaip manote, kas tai lemia?
– Sakyčiau, tai mentaliteto klausimas. Žmonės galvoja, kad liga nutiks kitam, bet ne man, aš „praslysiu“.
– Šitos onkologinės ligos neišvengia ir vyrai. Kiek jų suserga?
– Apie vyrų krūties vėžį kalbama mažai. Pagrindinė to priežastis yra ligos retumas. Remiantis statistika, Lietuvoje per metus nustatoma apie 10 krūties vėžio atvejų vyrams, o moterims – daugiau nei pusantro tūkstančio.
Genetiniai rizikos veiksniai vyrams ženkliai padidėja, daugiau nei 20 proc. atvejų liga yra genetiškai paveldima.
– Turime daug informacijos apie moterų savityrą dėl krūties vėžio. Kaip vyrai turėtų save įsivertinti? Kokie požymiai išduoda?
– Panašiai, kaip ir moterims, atsiradę kažkokie nelygumai krūtinėje. Kad ir labai mažytė, krūties liauka pas vyrą yra. Vėžio simptomai – joje atsiradę apčiuopiami pakitimai, padidėję pažasties limfmazgiai.
Vyrai dažnai ignoruoja šituos pakitimus. Galvoja, kad čia sumušimas ir praeis. Manau, čia yra didžiausia problema.
Moterys yra gerai informuotos, kad šitų pakitimų negalima ignoruoti. Tikrai daug pacienčių turime, kurios laiku užsičiuopia darinį krūtyje.
Situacija su vyrais šiek tiek sudėtingesnė, nes jie dažniausiai numoja ranka. Svarbiausia neignoruoti ir nueiti pas šeimos gydytoją, nes ligą galima laiku pastebėti ir išoperuoti.
