Endovaskulinė gydymo procedūra, po kurios liko tik nedidelė mėlynė kirkšnyje, Rasai buvo atlikta šiemet rugsėjį.
„Kai atsibudau reanimacijoje, stebėjausi, kad man nieko neskauda, galiu kalbėti, nors trūkus aneurizmai būčiau jau kapuose. Dabar jaučiuosi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Man ši procedūra atrodė kur kas malonesnė nei šalinti protinį dantį“, – prisiminė Rasa.
Įtarimai, kad kažkas negerai, moterį kamavo kelis mėnesius. Iš pradžių jai atrodė, lyg būtų žaibai akyse, – tai vienoje, tai kitoje. Taip pat vargindavo silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas. Tai ji siejo su nuovargiu darbe.
Dar labiau vilnietė sunerimo, kai vairuojant automobilį kelioms sekundėms dingdavo vaizdas. Moteris manė, kad tokie negalavimai gali būti susiję su šokinėjančiu kraujospūdžiu.
Apsilankius pas neurologą vilnietei buvo skirtas magnetinio rezonanso, vėliau kontrastinės kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie padėjo nustatyti smegenų aneurizmą.
Tai – susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujospūdžiui ši vieta išsiplečia ir susiformuoja balionas, kuriame cirkuliuoja kraujas. Aneurizmai plyšus kraujas išsilieja į smegenis.
„Maniau, kad bloga savijauta man buvo dėl hipertenzijos. Esu girdėjusi, jog plyšus aneurizmai žmonės miršta, bet nemaniau, kad pati galiu turėti aneurizmą“, – prisipažino Rasa.
Pradėjusi domėtis internete apie šią ligą vilnietė suprato, kad bet kurią akimirką gali ištikti nelaimė.
Rasa vadino save laimės kūdikiu, nes aneurizma buvo pašalinta, kol dar neplyšo. Rugsėjo 20-ąją, kai buvo atlikta endovaskulinė gydymo procedūra, ji vadina antruoju savo gimtadieniu.
Pasakodama savo ligos istoriją vilnietė įspėjo, kad niekada negalima numoti ranka į lėtinį nuovargį, būtina ieškoti priežasties.
„Visuomenė dar mažai žino apie smegenų aneurizmą. Tai viena priežasčių, kodėl žmonės nesikreipia į gydytojus, kai dar įmanoma išgelbėti gyvybę“, – tikino Rasa.
Medicinos mokslas dar negali atsakyti, dėl kokių priežasčių susidaro smegenų aneurizmos. Bet yra žinomi veiksniai, kurie didina smegenų aneurizmų atsiradimo ir didėjimo riziką.
Tai – genetiškai nulemtas kraujagyslės audinio silpnumas, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas. Būtina pasitikrinti, jei šeimos nariai ar giminaičiai turėjo aneurizmą. Retais atvejais aneurizma gali išsivystyti ir dėl smegenų uždegimo ar traumos.
Kadangi smegenų aneurizmos atsiradimas dažnai neturi specifinių simptomų, svarbu žinoti, ar žmogus priklauso rizikos asmenų grupei, ar jam būtina atlikti diagnostinius tyrimus.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas įspėjo, kad nedidelio spindžio aneurizmos yra nebylios.
Nedaug simptomų sukelia ir vidutinio dydžio aneurizmos. Tačiau didelės aneurizmos, atsižvelgiant į tai, kurioje smegenų vietoje yra, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, paveikti aplinkinius audinius ir sukelti įvairių simptomų. Tai gali būti dvejinimasis akyse, išsiplėtęs vienos akies vyzdys, skausmas virš akies ar už jos, vienos kūno galūnių silpnumas ar tirpimas, kalbos ir atminties sutrikimai, stiprus galvos skausmas. Kol yra aneurizma, simptomai nepraeina, bet palaipsniui stiprėja.
Prieš keletą metų įkūręs tinklalapį, skirtą smegenų aneurizmai, gydytojas A.Širvinskas įspėjo, kad pacientai neturėtų laukti, kol aneurizma savaime išnyks. Daug galimybių teikia endovaskulinis gydymo metodas.
Aneurizmos embolizacija yra minimaliai invazyvi operacija taikant bendrąją nejautrą. Ją atlieka gydytojas intervencinis radiologas. Procedūros metu naudojamas rentgeno aparatas angiografas ir kontrastinė medžiaga rentgeno spinduliams, dar vadinama kontrastu. Taip intervencinis radiologas mato, kas vyksta kraujagyslėse.
Endovaskulinis metodas pasižymi tuo, kad per kirkšnies kraujagyslę specialiais kateteriais nukeliaujama iki galvos smegenyse susidariusios aneurizmos ir ji iš vidaus „uždaroma“ tam tikromis spiralėmis. Kai aneurizmoje nebevyksta kraujotaka, ilgainiui joje susidaro krešulys, aneurizma susitraukia arba išnyksta.
„Toks paciento organizmą tausojantis metodas gali būti taikomas ir tada, kai kiti gydymo būdai kelia pernelyg didelę riziką, pavyzdžiui, aneurizma neurochirurginei operacijai yra sunkiai prieinama“, – pasakojo A.Širvinskas.
Pagal saugumą ir efektyvumą šis metodas prilygsta tradicinei neurochirurginei operacijai, kai atveriama kaukolė ir titano segikliais suspaudžiama išsiplėtusi kraujagyslė.
Jei kraujagyslė išsiplėtusi, bet neplyšusi, dažniausiai žmogus nieko nejaučia. Tačiau aneurizma elgiasi kaip tiksinti bomba, nes bet kurią akimirką gali plyšti. Tokiu atveju į balioną panašią kraujagyslę reikia išjungti iš kraujotakos.
Šis gydymo metodas tausoja paciento organizmą, nes įstumiant kateterį punktuojama kirkšnies kraujagyslė, todėl po šios procedūros lieka tik vos pastebimas adatos dūris.
„Aneurizma dažniausiai aptinkama atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą dėl įvairių kitų priežasčių“, – teigė A.Širvinskas.
Kadangi visame pasaulyje tobulėja diagnostikos metodai ir galima kuo detaliau ištirti smegenų audinį ir kraujotaką, aneurizmų aptinkama vis daugiau.
Skausmas, svaigimas, galūnių tirpimas – yra daug priežasčių, dėl kurių skiriamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas. Žmogus gali netgi neįtarti, kad turi aneurizmą. Manoma, kad apie penkis procentus populiacijos turi tokią patologiją.
„Išgirdęs, kad turi aneurizmą, dažnas žmogus pradeda panikuoti. Jis nesiryžta neurochirurginei operacijai, o apie šiuolaikinį endovaskulinį aneurizmos gydymo būdą visuomenė dar mažai žino“, – apgailestavo gydytojas A.Širvinskas.
Pastarąjį dešimtmetį gydytojas daugiausia laiko skirdavo leisgyviams pacientams, kurie patekdavo į ligoninę jau plyšus aneurizmai.
Tačiau nuo tokios nelaimės juos galėtų apsaugoti procedūra – aneurizmos embolizacija.
„Mano tikslas – profilaktiškai gydyti pacientus, kuriems dar nėra plyšusi aneurizma. Svarbu, kad žmonės suprastų, – aneurizma savaime neišnyks“, – priminė gydytojas A.Širvinskas.
Jeigu nustatyta aneurizma, pacientas turi teisę žinoti, kas jam gresia. O atsižvelgus į įvairius veiksnius įmanoma pasakyti, ar praėjus dešimčiai metų aneurizma plyš.
Jei pacientas neseniai šventė keturiasdešimtąjį gimtadienį, jam tokia prognozė gali būti svarbi. Tyrimai rodo, kad dažniausiai aneurizma plyšta žmonėms nuo 40 iki 60 metų. Kai ji plyšta, tikimybė, kad žmogus liks gyvas, sudaro vos 50 procentų.
Dar 80 procentų likusių gyvų net ir pasveikę kenčia nuo liekamųjų reiškinių, o tai reiškia neįgalumą, savarankiškumo praradimą, nedarbingumą, nesugebėjimą pasirūpinti savimi, naštą artimiesiems ir visuomenei.
Nustačius diagnozę būtina įvertinti, kokia yra aneurizmos plyšimo tikimybė. Į tai atsakyti kur kas sudėtingiau, nes reikia atsižvelgti į daugelį parametrų, pavyzdžiui, kurioje vietoje aneurizma susidarė, kokio dydžio, kokios formos, kaip greitai ji auga.
Jeigu aneurizma daugybinė ir didelė, gresia didesnis pavojus. Vaikystėje aneurizma gali būti vos matoma, bet su amžiumi didėja. Jei aneurizma aptinkama jauname amžiuje, negalima numoti ranka, kad ilgainiui ji savaime išnyks. Jauni žmonės kur kas lengviau ištveria aneurizmos embolizaciją, jiems pirmiausia turėtų būti taikoma profilaktinė procedūra.
Tačiau jauni žmonės vengia ligoninės, netgi prastai pasijutę neskuba kreiptis pagalbos. Aneurizmos plyšimą išduoda vėmimas, galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas, tačiau žmonės dažnai mano, kad tuoj viskas praeis, o mintis apie operaciją kai kuriems gali kelti paniką.
Istorijų, kai plyšta aneurizma, gydytojo A.Širvinsko praktikoje pasitaiko kone kiekvieną savaitę. Mokslinės studijos rodo – jei kraujas išsilieja į smegenis, įvyksta hemoraginis insultas, net laiku suteikus skubią pagalbą tik kas antras žmogus lieka gyvas.
Liga gali atimti darbingumą
Svetainėje smegenuaneurizma.lt rašoma, kad galvos smegenų aneurizmą gali turėti vienas iš 20 Lietuvos gyventojų. Tai nėra dažna, bet grėsminga liga.
Rizika, kad smegenų aneurizma plyš per metus, siekia apie 1,5 procento. Statistika rodo, kad bendrojoje populiacijoje aneurizmos smegenyse plyšta vidutiniškai dešimčiai iš 100 tūkstančių gyventojų per metus.
Aneurizmai plyšus didžioji dalis likusių gyvų kenčia nuo įvairių pažintinių gebėjimų sutrikimų, pavyzdžiui, vargina atminties spragos, būna sunku susikaupti, ilgam dingsta darbingumas, apima depresija, prireikia ilgų reabilitacijos mėnesių, o kai kurie lieka neįgalūs visą likusį gyvenimą.
Moterims aneurizmos aptinkamos 1,5 karto dažniau nei vyrams. Aukštas kraujospūdis gali padidinti riziką smegenų kraujagyslėse atsirasti aneurizmai. Rūkantys asmenys dažniau turi smegenų aneurizmas nei tie, kurie nerūko.
Jei jūsų tėvams, broliams ar seserims buvo nustatyta smegenų aneurizma, pavojus aneurizmai išsivystyti didėja iki 10 procentų. Tikimybė turėti aneurizmą didėja dar labiau, jei šeimoje jas turėjo du ir daugiau asmenų.
Jei jūsų artimiesiems į smegenis buvo išsiliejęs kraujas ir tai nutiko ne dėl patirtos traumos, rizika, kad jūsų smegenyse atsiras aneurizma, taip pat didėja.
Žmonėms, turintiems aortos koarktaciją, fibromuskulinę displaziją ar sergantiems inkstų policistoze, yra didesnė rizika atsirasti smegenų aneurizmai. Pastaroji liga ypač padidina aneurizmos galvoje atsiradimo riziką.
