Kolegos – puikūs pavydžiai. Doktorantūros studijų metu įgijau geresnių gebėjimų planuoti, išmokau atlikti mokslinį tyrimą, apdoroti, įvertinti gautus rezultatus ir pristatyti juos tarptautinėje erdvėje. Įsitikinau, kad mokslininko kelias nėra lengvas, tačiau, jaučiant užsidegimą, tikrai verta juo eiti“, – apie savo doktorantūros patirtį ir disertacijos tyrimą mums sutiko papasakoti Santaros klinikų Nefrologijos centro gydydoja dr. Diana Sukackienė, šių metų birželį apsigynusi disertaciją „Pacientų po inkstų transplantacijos mitybos būklės pokyčiai ir su jais susijusių veiksnių vertinimas“.
Pirmasis bandymas Lietuvoje įvertinti kandidatų inkstų transplantacijai mitybos būklę
Gydytojos dr. Dianos Sukackienės teigimu, šiandieną mityba, mitybos būklė ir kūno sudėtis aktualu ne vien sveikiems asmenims, bet ir pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis. „Pacientų, sergančių inkstų ligomis, mitybos būklė yra labai susijusi su pagrindinės ligos progresavimu, komplikacijomis, gyvenimo kokybe ir išgyvenamumu apskritai“, – teigė dr. D. Sukackienė.
Pasak jos, mitybos ir metaboliniai sutrikimai prieš inksto persodinimo operaciją ar po jos lemia didesnę chirurginių ir infekcinių komplikacijų, taip pat – širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Šios itin specifinės populiacijos mitybos būklei ir su mityba susijusių sindromų vertinimui Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Taigi disertacijos tyrime buvo siekta atkreipti specialistų, dirbančių su pacientų po inkstų persodinimo populiacija, dėmesį į mitybos būklės vertinimo svarbą visais lėtinės inkstų ligos etapais, suteikti informacijos apie mitybos sutrikimų dažnį, padarinius, vertinimo ir ištyrimo metodus, prevencines priemones“, – pasakojo ji.
Šis tyrimas – pirmasis bandymas Lietuvoje įvertinti dializuojamų pacientų ir kartu kandidatų inkstų transplantacijai mitybos būklę bei pokyčius po inksto persodinimo operacijos, taip pat – mitybos būklės žymenų ryšį su pacientų seksualine funkcija.
„Inkstų transplantacija – optimaliausias ir ženkliai pagerinantis pacientų, sergančių galutinės stadijos inkstų liga, gyvenimo kokybę gydymo būdas. Buvo labai įdomu stebėti tiek teigiamus, tiek neigiamus mitybos būklės ir kūno sudėties pokyčius po atliktos operacijos“, – apie atliktą disertacijos tyrimą kalbėjo dr. D. Sukackienė.
Gydytoja teigė besitikinti, kad šio tyrimo rezultatai padės įdiegti ir pradėti plačiau taikyti stacionarines, ambulatorines dietologines ir reabilitacines priemones lėtine inkstų liga sergantiems pacientams. Tokia praktika leistų sumažinti šių pacientų mitybos nepakankamumo, sarkopenijos ar nutukimo dažnį, sergamumą ir mirštamumą bei pagerinti jų gyvenimo kokybę apskritai.
Disertacijos tyrimo sėkmė – geras planavimas
Paklausus gydytojos dr. D. Sukackienės, su kokiais iššūkiais teko susidurti atliekant disertacijos tyrimą, ji atsakė, kad daugiausia jėgų reikalavo apskritai klinikinio, pedagoginio ir mokslinio darbų suderinimas.
„Šitai ypač buvo sunku Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Manau, kad tiek doktorantūros studijų sklandumas, tiek disertacijos sėkmė priklauso nuo gerai suplanuoto tyrimo bei temos, kuri pirmiausia turi būti įdomi pačiam disertantui ir, žinoma, aktuali toje srityje dirbantiems specialistams, galintiems jam padėti, bei apskritai svarbi visuomenei“, – apie savo doktorantūros studijų patirtį Medicinos fakultete kalbėjo dr. D. Sukackienė.
Anot jos, jauną tyrėją ypatingai motyvuoja pamažu pasiekiamas rezultatas, pavyzdžiui, publikacijos, išspausdintos aukštų reitingų žurnaluose. „Bendrai kalbant, turbūt sėkminga disertacija yra apginta disertacija. Tai, kad pavyko apsiginti, jau yra sėkmė!“ – su šypsena sakė ji.
Paklausus gydytojos, ar pradedančiam mokslininkui turėtų kokių patarimų, ji pasidalino: „Pirmiausia – nebijoti klausti, pasitarti, paprašyti pagalbos. Šalia visada yra tų, kurie galės ir norės padėti. Tuomet – stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo, mokslo ir poilsio, pastarasis – labai svarbus. Jeigu turėčiau galimybę grįžti atgal, su mielu noru stočiau į dar vieną doktorantūrą (šypsosi)! Vienas dalykas, kurį vis tik daryčiau kitaip, tai anksčiau surinkčiau tyrimui reikalingus duomenis, tuomet būtų galima turėti didesnę tyrimo apimtį. Kita vertus, tai nėra taip lengva, kadangi mes niekada iš anksto nežinome, kiek inkstų transplantacijų įvyks apskritai.
Pokalbio pabaigoje gydytoja pasidžiaugė, kad doktorantūros etapas sėkmingai įveiktas, galima skirti daugiau laiko kitiems projektams ir darbams, mėgstamoms veikloms ir artimiems žmonėms.
„Disertacijos rašymas atėmė tikrai nemažai laiko iš šeimos, artimos bei mylimos aplinkos, draugų. Tad šiuo metu stengiuosi grąžinti šią skolą su kaupu. Mėgaujuosi laisvesniu grafiku, skaitau knygas, žiūriu filmus, tik šiuo metu, auginant mažus vaikus, dažniausiai tenka skaityti pasakas ir žiūrėti animacinius filmukus (juokiasi). Visi kartu mėgstame stovyklauti, leisti laiką gamtoje, keliauti“, – apie asmeninio gyvenimo užkulisius pasidalino dr. Diana Sukackienė.
