LSMU Kauno ligoninės gydytojas urologas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantas Edgaras Buržinskis be praktinio, klinikinio darbo dar dirba ir kaip tyrėjas – siekia nustatyti specifinius genetinius markerius (žymenis), kurie galėtų būti reikšmingi ankstyvajai ligos diagnostikai. Tikimasi, kad tai palengvins ankstyvą ligos diagnozavimą prostatos vėžiu sergantiesiems. Medikas pabrėžia, kad kuo anksčiau ši liga nustatoma, tuo didesnės galimybės ją įveikti. Su E. Buržinskiu kalbėjomės apie šią ligą ir galimybes jos išvengti.
– Esate ne tik gydytojas, bet ir mokslininkas, tyrėjas. Kas paskatino domėtis būtent prostatos vėžiu?
– Prostatos vėžys yra pirmoje vietoje tarp visų vyrų onkologinių susirgimų. Tai didžiulė, aktuali problema. Šiuo metu rinkoje esantis Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas nėra tobulas ir pakankamas. Pasaulyje siekiama rasti papildomų tyrimų, žymenų, kurie galėtų tiksliau ir greičiau nustatyti šią ligą.
Genetikos mokslas progresuoja bene sparčiausiai, atsiranda vis naujų markerių (žymenų), kurių didelė dalis jau turi mokslinį pagrindimą. Tikiuosi, kad mano tiriami žymenys prisidės prie sveikesnės mūsų visuomenės. Būtent tai mane ir paskatino atlikti mokslinius tyrimus šioje srityje.
– Kiek ši liga paplitusi?
– Prostatos vėžys – grėsminga liga, su kuria susiduria dažniausiai 50-ies metų sulaukę ir vyresni vyrai.
2012 metais pasaulyje nustatyta apie 1,1 mln. naujų prostatos vėžio atvejų ir 300 tūkst. mirčių. 2025 metais prognozuojama, kad šie skaičiai padidės du kartus.
Lietuvoje prostatos vėžiu suserga apie 3180 vyrų per metus, miršta apie 537. Lyginant su Europos valstybėmis, sergamumo ir mirštamumo rodikliai yra vieni iš didesnių.
– Kodėl prognozuojami dar labiau didėsiantys skaičiai, kas lemia šios ligos plitimą? Kokie yra prostatos vėžio rizikos faktoriai?
– Rizikos faktoriai gali būti genetiniai veiksniai, paveldimumas. Jei prostatos vėžiu sirgo vyro tėvas ar seneliai, rizika dvigubėja. Taip pat įtakos turi mityba, riebus, nesubalansuotas maistas, žalingi įpročiai, ypač rūkimas, per mažas fizinis aktyvumas.
Kalbant apie vis didėjantį sergamumą svarbu paminėti profilaktinę patikros programą. Lietuvoje nuo 2006 metų, kai buvo pradėta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, prostatos vėžio atvejų kasmet didėjo. Analogiška vėžio atvejų didėjimo kreivė buvo stebima ir JAV apie 1990 metus, kuomet taip pat buvo pradėta taikyti prostatos vėžio profilaktikos programa.
– Kuo ši liga klastinga?
– Tuo, kad ligos pradžioje žmogus nieko nejaučia, nes nepasireiškia jokie specifiniai simptomai. Būtent dėl to ir dėl didžiulio sergamumo yra sukurta profilaktinio patikrinimo (skryningo) programa. Lietuvoje prostatos vėžio profilaktikos programa atliekama vyrams nuo 50 iki 70 metų.
– Ar vyrai vis dar išgirsta raginimus tirtis profilaktiškai?
– Šiais laikais vis labiau kalbama apie vyrų fizinę ir psichologinę sveikatą, visuomenė po truputį atsikrato stereotipų ir mitų, jog stiprioji lytis privalo būti tvirta, stipri ir nesiskųsti dėl iškylančių problemų. Tiesa, kad ir kiek mes bekalbėtume, visgi vyrai vengia ateiti pas urologą. Neretai jie ateina paraginti antrosios pusės, draugo, kaimyno, šeimos gydytojo.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vyrų sveikatą, būtina paminėti ir akcentuoti ir dažniausią onkologinę ligą – prostatos vėžį. Diagnozavus šią ligą ankstyvojoje stadijoje, išgyvenamumas būna labai didelis. Pacientas gali visiškai pasveikti ir gyventi normalų gyvenimą. Deja, vis dar turime atveju, kai į mus kreipiasi pacientai su jau pažengusia patologija. Tokiais atvejais stipriai sumažėja galimybės padėti.
– Kas yra profilaktinė patikros programa?
– Visi vyrai, vyresni nei 50 metų (jei yra prostatos vėžiu sergančiųjų šeimoje, nuo 45-erių metų) yra kviečiami atvykti pas šeimos gydytoją ir atlikti PSA tyrimą. Tai nesudėtingas kraujo tyrimas, imamas iš venos. Šeimos gydytojas, nustatęs, kad šis rodiklis viršija normą, pacientą nusiunčia urologo konsultacijai.
Tačiau būtina pabrėžti, kad vien PSA tyrimo neužtenka ir dėl to programoje numatyta urologo konsultacija. Medikas įvertina turimus duomenis ir konstatuoja, ar pacientui įtariamas prostatos vėžys, ar ne. Šiuo metu prostatos vėžys gali būti įtariamas remiantis anamneze, rizikos faktoriais, klinikiniais požymiais, rastais prostatos pakitimais DRT metu, PSA padidėjimu, išvestiniais PSA matavimais.
– Ar LSMU Kauno ligoninėje atliekami pacientų ištyrimai dėl prostatos vėžio?
– LSMU Kauno ligoninėje yra stiprus urologinis centras, kuriame dirba didelę patirtį sukaupę gydytojai, galintys laiku nustatyti ir tinkamai gydyti prostatos vėžį. Dėl gausios mūsų komandos, galime pasiūlyti greitą pacientų priėmimo laiką, neretai jau kitą ar net tą pačią dieną. Registruotis galite internetu (esveikata.lt) arba skambinant į LSMU Kauno ligoninės Skambučių centrą 8 37 213 300. Konsultacijos atliekamos Josvainių g. 2, Konsultacijų poliklinikoje.
Norėčiau paraginti pacientus: jeigu esate vyresnis kaip 50-ies metų vyras, atvykite profilaktiniam patikrinimui jau dabar. Svarbi žinutė šeimos gydytojams – siunčiant pacientą urologo konsultacijai, būtinai atlikite jam PSA tyrimą.
