Kai esame įsimylėję ar patiriame baimę, atrodo, kad širdis iššoks. Nėra kito organo, kuris posakiuose ir literatūroje būtų taip glaudžiai susijęs su mūsų dvasiniu gyvenimu kaip širdis.
Bet į šį organą medicina ilgą laiką žvelgė kaip į paprastą siurblį, kuris varinėja kraują po kūną ir taip palaiko mūsų gyvybę. Toks požiūris buvo būdingas ir garsiam Vokietijos širdies chirurgui Reinhardui Friedlui. Dabar jis žvelgia į širdį kitomis akimis. Daug įdomaus šis specialistas žino apie širdies ir dvasinės būsenos ryšį, kuris daro poveikį mūsų sveikatai.
Pateikiame interviu su R.Friedlu santrauką.
– Teigiate, kad širdis su mumis nuolat bendrauja. Ar yra situacijų, kai ir jums reikėjo geriau įsiklausyti į savo širdį?
– Deja, daug. Norint būti sėkmės lydimu širdies chirurgu, reikia daug dirbti. Ši profesija – mano gyvenimo svajonė. Maniau, kad ją pasiekęs būsiu laimingas. Įsirengiau baseiną, nusipirkau prabangųjį „Porsche“, dariau sudėtingas operacijas, bet vis labiau buvau nepatenkintas. Mano gyvenime trūko kažko svarbaus. Per meditacijos seminarą supratau, kad ten, kur turėjau jausti savo širdį, aš nieko nejaučiau. Tai varė mane iš proto. Norėjau žinoti, ar širdis tikrai patiria pojūčius.
– Ką sužinojote?
– Širdis turi ne tik nervų sistemą, kuri sudaryta iš dešimties tūkstančių nervinių ląstelių, bet net atmintį ir gali nuspręsti nepriklausomai nuo galvos smegenų.
Taigi kartais, vaizdžiai sakant, turi savo galvą. Be to, širdis – svarbus jutimo organas. Ji gali suvokti gerokai daugiau, nei buvo manyta iki šiol, ir turi daug ką perduoti smegenims.
Tai įrodo faktas, kad 80 proc. nervinių takų nusitiesia iš širdies į smegenis, o ne priešingai. Savo plačiai išsišakojusiomis kraujagyslėmis širdis sujungta su kiekviena kūno ląstele. Jei kas nors negerai, informacija gali būti nedelsiant perduota smegenims.
– Širdis iš tikrųjų gali jausti?
– Taip, tuo esu visiškai įsitikinęs! Jausmai sužadinami ne tik smegenyse, bet ir širdyje. Ji gali gaminti meilės hormoną oksitociną ir turi daug receptorių. Jų širdžiai nereikėtų, jei ji būtų tik „siurblys“. Meilės hormonas suaktyvina širdies plakimą ir saugo kraujagysles visą gyvenimą.
– Meilė palaiko širdį sveiką?
– Žmonės, kurie myli, gyvena ilgiau, tai atskleidė daugelis studijų. Oksitocinas stabdo uždegimus sukeliančių medžiagų, kurios skatina širdies kraujagyslių ligą aterosklerozę, taigi ir infarktus, išsiskyrimą. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad ištikus infarktui meilės hormonas saugo širdies audinį.
– Koks nelaimingos meilės poveikis?
– Širdis ir smegenys – įsimylėjėliai: jei vienas liūdi, kenčia ir kitas. Esant stipriai psichologinei įtampai smegenys visus streso signalus nefiltruotus siunčia į širdį.
Kraštutiniais atvejais kraujagyslės susitraukia ir širdis nebepakankamai aprūpinama deguonimi. Tuomet atsiranda „Broken-Heart Syndrom“ – sudaužytos širdies sindromas. Jo pojūtis kaip infarkto, bet tai nėra susiję su širdies sandara. Dėl to itin stiprus širdies sielvartas, nors ir retai, gali būti mirtinas.
– Dėl kokių jausmų dar kenčia širdis?
– Kai žmogus negali atleisti, jį kamuoja sielvartas ir persekioja baimė – tai jo širdies žudikai. Nuolatiniai neigiami jausmai sukelia stresą ir dėl to ji labiau pažeidžiama ritmo sutrikimų ir uždegiminių procesų.
Nauji tyrimai atskleidė, kad depresija sergantys pacientai net 30 proc. dažniau patiria prieširdžių virpėjimą. Tarp širdies ir smegenų – abipusis ryšys. Sergantieji širdies ligomis dažniau linkę į depresiją.
– Ar širdies ligoniai gauna psichologinę pagalbą?
– Deja, taip nutinka retai. Dauguma chirurgų – viso labo technikai, kurie nori pataisyti širdį. Bet kai kas daroma: jau yra psichokardiologijos specialybė, kuri tiria būtent šiuos klausimus. Tikiuosi, kad ilgainiui žmonės išmoks labiau klausytis savo širdies.
– Ar širdis tikrai gali ką nors pasakyti?
– Tai panašu į kitus jutimo organus: galima matyti ir nepastebėti, klausyti ir negirdėti. Širdį galima išgirsti lavinant savo dėmesingumą. Reikia įsiklausyti į save ir paklausti: kaip jaučiuosi? Kas šiandien nuteikė gerai?
Daugeliui gerų emocijų sukelia malonus žodis ar nuoširdus apkabinimas. Rytą atsibudus ir vakare prieš miegą penkias minutes visada reikia skirti savo širdžiai – tai padės į ją labiau įsiklausyti.
– Kaip manote, ką galbūt širdis norėtų mums pasakyti?
– Ji tvirtintų: „Gyvenkite kaip aš! Galiu taip uoliai dirbti, nes po kiekvieno tvinksnio dvigubai ilgiau tyliu.
Įrodyta, kad poilsis ir vidinė ramybė gali išgydyti daugelį širdies ligų. Daugiau ramumo!“
Širdies problemos – ir garsenybėms
Jordanijos karalienei Raniai (53 m.), kuri dalyvauja daugelyje šalies humanitarinės pagalbos projektų, 2010-aisiais vienoje Niujorko (JAV) klinikų buvo atlikta širdies operacija. Kuveite gimusi Rania kentėjo nuo nuolat pasikartojančių širdies ritmo sutrikimų.
Jungtinės Karalystės populiariosios muzikos atlikėjui serui Eltonui Johnui (76 m.) 1999-aisiais buvo įstatytas širdies stimuliatorius. Jis ilgą laiką jautė silpnumą ir galvos svaigimą. Atlikti tyrimai parodė, kad sutrikęs širdies ritmas.
Vokiečių rašytojai, kriminalinių trilerių autorei Nele Neuhaus (56 m.) 2012-aisiais buvo persodintas genetiškai modifikuotos kiaulės širdies vožtuvas. „Man buvo diagnozuotas aortos vožtuvo susiaurėjimas. Žinojau, kad ši širdies yda progresuoja, bet kasdieniame gyvenime vis buvo svarbesnių dalykų. Staiga atsidūriau ligoninėje...“ – pasakojo rašytoja.
Buvusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Tony Blairui (70 m.) dėl širdies ritmo sutrikimų prieš keletą metų buvo atlikta operacija.
Ispanijos kino žvaigždė Antonio Banderasas (63 m.) 2017-aisiais patyrė širdies infarktą. Nuo to laiko aktorius maitinasi sveikiau, neberūko ir pakankamai laiko skiria poilsiui. „Po patirto širdies infarkto į gyvenimą žiūriu kitomis akimis, nes pažvelgiau į akis mirčiai. Suvokiau, kad tai mano antrasis šansas, todėl tai vertinu rimtai“, – sakė A.Banderasas.
Širdies ydą turi ir britų atlikėja Jessie J. (35 m.). Jai širdies stimuliatorius buvo įstatytas sulaukus vienuolikos metų. Bet pageidaujamo rezultato negauta. Jessie J. vaikystėje nuolat varstė gydytojų kabinetų duris ir kasdien vartojo vaistus. Būdama 18-os atlikėja patyrė insultą, laimei, be sunkių pasekmių.
Vokietijos šuolininkė su kartimi Katharina Bauer (33 m.) jau vaikystėje kentėjo nuo širdies ritmo sutrikimų. Atletei įstatytas maždaug degtukų dėžutės dydžio modernus prietaisas – kardioverteris-defibriliatorius. Jis apsaugo nuo mirties siųsdamas elektros impulsus prasidėjus aritmijos priepuoliui.
Toks pat prietaisas buvo implantuotas ir Danijos futbolininkui Christianui Eriksenui (31 m.), kurį per rungtynes ištiko širdies infarktas. Atletas grįžo į didįjį sportą.
Vokietijos realybės šou žvaigždė Daniela Katzenberger (36 m.) turi įgimtą širdies ligą. 2010-aisiais ji buvo paguldyta į ligoninę dėl širdies ritmo sutrikimo. Priežastis – pernelyg daug streso. D.Katzenberger teigimu, širdies operacijos ji atsisako dėl mirties baimės.
PARENGĖ ONA KACĖNAITĖ
