Nelaukiantis pavojus
Visų pirma, svarbu žinoti, kad terminas „trombozė“ reiškia kraujo krešulio susidarymą kraujagyslėje. Susiformavęs krešulys, vadinamas trombu, sulėtina ar netgi visiškai užblokuoja kraujo tekėjimą tam tikroje kraujagyslėje, arba keliauja į įvairias kūno vietas, pavyzdžiui, plaučius. Trombozė gali būti skirtingų tipų, tuomet skiriasi tiek simptomai, tiek komplikacijų rizika.
„Bene dažniausiai sutinkama – giliųjų venų trombozė, kai kraujagyslė visiškai ar iš dalies užanka. Kasmet Lietuvoje šią diagnozę išgirsta apie 5 tūkst. žmonių. Giliųjų venų trombozė gali nepasireikšti ir jokiais akivaizdžiais simptomais, tačiau dažniausi – patinimas, maudimas, paraudimas, karščiavimas.
Arterinė trombozė yra dar pavojingesnė, nors ir rečiau išgirstama diagnozė – ji gali tapti insulto ar infarkto priežastimi. Itin didelis pavojus kyla ir tada, kai trombas atitrūksta bei pasiekia plaučių arteriją, taip progresuodamas į tromboemboliją.
Tuo metu juntamas skausmas krūtinėje, padažnėjęs širdies ritmas bei atsiradęs dusulys. Visos šios būklės gali tapti lemtingomis, jei laiku nesikreipiama pagalbos,“ – paaiškina R. Pilkytė-Klimienė.
Nors su tromboze dažniausiai siejamas galūnių patinimas, vaistininkė pasakoja, kad pacientai į šį simptomą reaguoja skirtingai. Vieni – linkę galvoti, kad tai „tik patinimas“, kiti – priešingai, kiekvieno neįprasto pojūčio baiminasi, prognozuodami pavojingiausią diagnozę.
Anot farmacijos ekspertės, svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas ant kūno atsiradęs patinimas yra trombozė, tačiau jeigu jį lydi skausmas, pasikeitusi odos spalva, juntamas karštis ir simptomai niekur nedingsta, verčiau nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Išgirsti rekomendacijas
Nors su didesne trombozės rizika susiduria vyresnio amžiaus pacientai, širdies bei kraujagyslių ligos dėl pasyvaus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo „jaunėja“. „Lietuvos statistikos departamento“ duomenimis, vien 2022 metais kraujotakos sistemos ligos buvo diagnozuotos daugiau nei 10 tūkst. 14–29 metų jaunuolių.
Vaistininkė ramina, kad trombozė dažniausiai nėra nuosprendis, tačiau svarbu atidžiai stebėti savo būklės ir kūno pokyčius, ypač esant didesnėje rizikos grupėje. Pavyzdžiui, tiems, kurių šeimos ligų istorijoje yra buvę šios ar širdies ligų atvejų, taip pat rūkantiems, dirbantiems sėdimą darbą, antsvorio turintiems žmonėms.
„Rizikos grupėje taip pat atsiduria asmenys po įvairių operacijų, traumų, sergantys piktybiniais navikais (ypač kasos, gimdos, plaučių), besilaukiančios moterys, senyvi žmonės, turintys aukštus kraujo krešėjimo rodiklius. Nors tokie pacientai dažniausiai yra stebimi gydytojų ir prireikus jiems paskiriami specialūs medikamentai, būtina laikytis ir rekomendacijų, pavyzdžiui, visavertės mitybos principų, gerti daug vandens bei į kasdienybę įtraukti fizinių veiklų.
Su šios ligos rizika susiduriama ir tada, kai asmenys dažnai bei ilgai keliauja lėktuvu. Tokiais atvejais, naudinga bent kartą per valandą trumpai pasivaikščioti, patrypčioti vietoje ar lengvai pasimankštinti – tai suaktyvina kraujotaką.
Ilgų kelionių metu taip pat patariama dėvėti kompresines kojines, kurios suaktyvina kraujotaką ir sumažina nuovargį bei tinimą. Jos apspaudžia raumenis ir paviršines venas, taip pagerindamos venų vožtuvų darbą“, – įspėja vaistininkė.
R. Pilkytė-Klimienė paaiškina, kad taip pat labai svarbu informuoti gydytojus apie visus vartojamus vaistus, tarkime, kontraceptines tabletes, kurios gali skatinti kraujo krešėjimą, ar taikant hormonų terapiją. Norint išvengti trombozės, vaistininkė ragina skirti dėmesio sveikam gyvenimo būdui, vengti žalingų įpročių, reguliariai tikrintis sveikatą, visapusiškai rūpintis savo kūnu.
„Siekiant užbėgti už akių trombozei, svarbu reguliariai atlikti bendruosius kraujo tyrimus, tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje. Esant padidėjusiam „blogojo“ cholesterolio kiekiui, gali būti naudingi natokinazės fermento turintys preparatai – ši medžiaga neleidžia susidaryti trombams. Taip pat naudingi polifenoliai, teigiamai veikiantys cholesterolio kontrolę“, – priduria farmacijos ekspertė.
