Todėl ankstyvai storosios žarnos vėžio diagnostikai pasitelkiamas vadinamasis slapto kraujavimo testas, aptinkantis kraujavimo iš žarnyno pėdsakus išmatose.
„Šie tyrimai ieško labai nedidelių kraujo kiekių išmatose. Jei akimi matome kraujo gramus, tai šiais testais galime nustatyti dešimttūkstantąsias kraujo gramų dalis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus.
Jis pabrėžė, kad teigiamas testo rezultatas nebūtinai reiškia, jog žmogus serga storosios žarnos vėžiu.
„Šitas tyrimas neskausmingas, nėra žalingas ir nesudėtingas atlikti. Pastaruoju metu daugelis yra bandę COVID-19 testą atlikti namų sąlygomis. Slapto kraujavimo tyrimas atliekamas tuo pačiu principu – jį galima pasidaryti namie“, – pasakojo T.Poškus.
Jeigu kraujo pėdsakų nėra, vadinasi, pagrindo bijoti ligos nėra, bet po poros metų pravartu vėl išsitirti.
Tuo atveju, jei slapto kraujavimo tyrimo rezultatas teigiamas, reikia kreiptis į gydytoją. Tikriausiai lauks kolonoskopinis tyrimas kraujo šaltiniui nustatyti.
Maždaug 60–70 pacientų sužino, kad piktybinių pakitimų nėra. Maždaug trečdaliu atvejų randami polipai, kuriuos pašalinus galima išvengti storosios žarnos vėžio.
2–2,5 proc. nustatomas storosios žarnos vėžys. „Bet dažniausiai tai yra ankstyvų stadijų navikai, nes jie nustatyti profilaktiškai, kai žmogus jokių simptomų dar nejautė“, – pabrėžė T.Poškus.
Sumažėja ligos rizika
Gydytojas pabrėžė, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurią galima įtarti ankstyvose, net ikivėžinėse stadijose.
Ankstyva diagnostika turi neįkainojamą vertę.
„Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą.
Turime lietuviškus duomenis: jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, tai rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 proc. Čia kalba eina apie 50–75 metų žmones.
Jeigu testas yra teigiamas, bet ten randamas polipas, tai rizika praktiškai nepadidėja.
Tačiau, jeigu testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, tai rizika padvigubėja. Ji tampa apie 9, beveik 10 proc.
Taigi, turime aiškų įrodymą, kad radę kraujo pėdsakus ir pasidarę kolonoskpiją mes reikšmingai sumažiname riziką numirti dėl bet kokios priežasties per artimiausius 5-erius metus“, – akcentavo T.Poškus.
Sveikata – brangiausias turtas
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, pagal kurią visi 50–74 m. amžiaus gyventojai kviečiami išsitirti nemokamai. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau T.Poškus pastebi, kad į prevencinę programą įtraukiami ne visi. Kartais šeimos gydytojai nespėja pasiūlyti išsitirti, o žmogus nežino, kas jam priklauso, ir nemokamo testo nepaprašo.
Pasak gydytojo, pagal prevencinę programą Lietuvoje nuo 2009 m. atlikta jau beveik 2 milijonai patikros procedūrų.
„Yra žmonių, kurie tikrinosi jau 5–6 kartus, bet yra nemaža dalis pacientų, kurie to dar nedarė nei karto“, – pastebėjo T.Poškus.
Jo teigimu, įsitikinimas, kad mūsų sveikata turi pasirūpinti kažkas kitas, o ne mes patys – sovietmečio paveldas.
„Man ir mano artimiesiems mano sveikata yra brangiausias turtas. Turiu pats stengtis, kad ją išlaikyčiau“, – pabrėžė gydytojas.
Serga ir jaunesni
Ar tikslinga slapto kraujavimo testą atlikti jaunesniems nei 50 metų žmonėms?
T.Poškus paaiškino, kad valstybės lėšomis tyrimo kaina dengiama tiems, kurie turi didžiausią riziką susirgti, bet nuo onkologinių ligų nėra apsaugoti ir jaunesni žmonės.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose patikros programa ilgą laiką vykdyta nuo 50-ies, o dabar yra nuo 45-erių metų. Ko gero, ir Lietuvoje judėsime į jaunesnę pusę. Yra tokia tendencija“, – pasakojo gydytojas.
Jis pridūrė, kad tais atvejais, kai storosios žarnos vėžiu yra sirgęs artimas giminaitis – tėvas, mama, sesuo, brolis – pasitikrinti reikėtų 10 metų anksčiau nei susirgo artimasis.
„Pavyzdžiui, artimajam vėžys buvo 52 metų. Vadinasi, man tikrintis reikėtų nuo 42 metų. Turime įvertinti ir asmeninę riziką“, – patarė T.Poškus.
