Šiais laikais nemaloniais pilvo skausmais ar spazmais, pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi skundžiasi kone kas antras suaugęs žmogus. Natūropatinės medicinos gydytojas amerikietis Joshas Axe’as mano, kad viena dažniausių virškinimo problemų priežasčių yra sutrikusi maisto medžiagoms virškinti reikalingų fermentų pusiausvyra.
Apie fermentų įtaką bendrai organizmo veiklai kalbėti pradėta visai neseniai.
„Frazė „esi tai, ką valgai“, atskleidžia tik pusę tiesos. Būtų teisinga sakyti, „esi tai, ką suvirškini“, – taip savo tinklalapyje draxe.com rašo J.Axe’as.
Natūropatinės mitybos gydytojas paaiškino, kad esminis virškinimo fermentų vaidmuo yra pagreitinti tam tikrų cheminių junginių reakciją.
Kitaip tariant, suskaldyti dideles molekules į mažesnes jų formas, kad organizmui būtų lengviau jas pasisavinti ir jis galėtų toliau gyventi, vystytis.
Virškinimo fermentai gali būti suskirstyti į tris kategorijas.
Pirmoji – proteolitiniai fermentai, virškinantys baltymus.
Antroji – lipazė, skaidanti riebalus. Trečioji – amilazė, apdorojanti angliavandenius.
„Virškinimas – sudėtingas procesas, kuris prasideda burnoje, kramtant maistą, kai organizmas išleidžia fermentus, esančius seilėse.
Didžiausią darbą atlieka skrandžio ir žarnyno skysčiai, kuriuose esantys virškinamieji fermentai suskaido riebalus, baltymus ir angliavandenius“, – aiškino mitybos specialistas.
Tačiau dėl nuolat patiriamo streso, nevisavertės mitybos, o kartu ir amžiaus kintant žarnyno mikroflorai daugeliui žmonių ilgainiui jų ima trūkti.
„Susidūrus su virškinimo fermentų nepakankamumu, yra būtina virškinamuosius fermentus vartoti papildomai“, – pabrėžė J.Axe’as.
Sumažėjus fermentų aktyvumui blogiau pasisavinamos maistinės medžiagos, gerokai greičiau atsiranda virškinimo sutrikimų požymių, lengviau priaugama svorio.
Pirminius simptomus, bylojančius apie fermentų nepakankamumą, išduoda sunkumo jausmas pavalgius, dažnas pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
Taip pat juntami, atrodytų, tokie visai su virškinimu nesusiję požymiai kaip energijos stoka, nuovargis, atminties sutrikimai, pablukusi oda, plaukų slinkimas, galvos ir sąnarių skausmai, nemiga, nuotaikos kaita, niežulys, lūžinėjantys nagai ir kiti.
Virškinimo fermentų veikla sutrinka pasireiškus skrandžio negalavimams bei įvairioms virškinamojo trakto ligoms, pavyzdžiui, sergant gastritu, opalige, kasos vėžiu (ar kasos nepakankamumu), pankreatitu, Crohno liga, hipochlorhidrija, sutrikus tulžies gamybai (ar pašalinus tulžies pūslę), turint dirgliosios žarnos sindromą, grybelių ar kitų veiksnių.
Fermentai būtini ir sutrikus plonosios žarnos veiklai. Kadangi šis organas išskiria fermentus, skaidančius pieno cukrų (laktazę), pieno baltymą ir kitas baltymų jungtis (DPP IV) ir krakmolą bei cukrų (disacharidus), sutrikus jo veiklai šių produktų virškinimas tampa problemiškas.
Tokiu atveju net ir griežtesnė dieta – dirginančio maisto atsisakymas – negali iki galo išspręsti problemos.
„Virškinimo fermentai gali palengvinti skrandžio, kasos, kepenų, tulžies pūslės ir plonosios žarnos darbą, nes padeda suskaidyti sunkiai virškinamus baltymus, krakmolą ir riebalus.
Tai gali palengvinti ir tokius su virškinamojo trakto sutrikimais susijusius simptomus kaip pilvo pūtimas ir skausmas“, – pabrėžė natūropatinės mitybos specialistas J.Axe’as.
Susiduriantiems su virškinimo sutrikimais ar turintiems žarnyno ligų rekomenduojamas tiesioginis žarnyno gydymo būdas – aktyvių geriamųjų virškinimo fermentų vartojimas. Tačiau kokius fermentus rinktis?
„Kadangi baltymams, cukrui, krakmolui ir riebalams skaidyti reikalingi atskiri fermentų tipai, pacientams patariu ieškoti viso spektro fermentų mišinio, kuris pagerintų bendrą virškinimo sistemos būklę“, – sakė natūropatinės mitybos gydytojas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad augaliniai fermentai gali būti pritaikomi ir individualizuojami ligos atveju, nes išgaunami iš augalinių ar mikrobinių šaltinių, kuriuose yra skirtingi fermentų tipai.
Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokius maisto produktus žmogus sunkiau virškina, bent vienas fermentas iš augalinių fermentų komplekso, tikėtina, padės.
Didelis augalinių fermentų privalumas yra ankstyvas jų veikimas. Šie fermentai pradeda veikti jau skrandyje, tai yra maisto virškinimo procesą skatina dar prieš suvirškintam maistui patenkant į plonąją žarną, kur jis pasisavinamas.
Tai svarbu, nes jei suvirškintas maistas atsiduria galbūt pažeistoje plonojoje žarnoje, sumažėja grėsmė, kad maistas sukels neigiamą reakciją.
Kartu padidėja tikimybė, kad jis bus gerai pasisavintas.
Augalinės kilmės virškinimo fermentai ypatingi tuo, kad veikia tiesiogiai virškinimo sutrikimų priežastį, o ne tiktai slopina simptomus.
Kokybiški augalinės kilmės fermentai yra aktyvūs skirtingose temperatūrose ir skirtingose rūgštinėse terpėse. O kokybiškais laikomi tie, kurių fermentinis aktyvumas išreikštas skaičiais.
Svarbu žinoti, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų užtenka mažesnių augalinių fermentų dozių, kurios yra laikomos saugiomis ir neišbalansuojančiomis visos virškinimo sistemos.
Jie tinka net ir tiems žmonėms, kurie nejaučia jokių nemalonių pojūčių, tačiau žino, kad turi tokią riziką (dėl nesveikos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, patiriamo streso ar panašiai).
Augaliniai virškinimo fermentai yra tinkami profilaktikai – siekiant apsaugoti žmogaus virškinimo sistemą nuo ją žalojančių veiksnių.
Juos taip pat gali vartoti vaikai ir paaugliai.
Virškinimo fermentai geriami valgant arba iš karto po valgio. Jie kompensuoja organizmo fermentų stoką ir gerina virškinimą.
Ypač svarbu pasirinkti tinkamą dozę, nes nepakankamas fermentų vartojimas nepašalins nemalonių simptomų.
Norint ilgalaikio, o ne momentinio rezultato patariama juos vartoti bent 2 mėnesius.
Jei žmogui diagnozuota konkreti liga, augalinių virškinimo fermentų dozę nustato gydytojas atsižvelgdamas į ligos simptomus, svorį, mitybą ir kitus rodiklius.
„Nepamirškite į savo mitybą papildomai įtraukti ir produktų, kuriuose gausu virškinimo fermentų.
Tai – ananasai, papajos, kiviai, mangai, obuolių sidro actas, rauginti kopūstai, avokadai, taip pat fermentuoti pieno produktai ir medus.
Jūsų žarnyno sveikata daug priklauso ir nuo kasdienių mitybos įpročių, tad svarbu maitintis subalansuotai, valgant nedidelėmis porcijomis 5–6 kartus per dieną“, – patarė natūropatinės mitybos gydytojas J.Axe’as.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2019 metų vasario 12 dieną.
