Kartais būna akivaizdu: jei skauda ranką, greičiausiai, problemos sprendimo turime ieškoti pačioje rankoje. Viskas daug kebliau su hormonus gaminančiu organu – skydliauke.
Apie jos sutrikimus ir gydymą socialinei iniciatyvai VšĮ „Skirtingos Spalvos“ papasakojo endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė, paliesdama dažnai su skydliaukės veikla susijusios plaukų ir galvos odos problemos jautrumą.
„Juk labiausiai gąsdina tai, ko nesupranti“, – taip savo ilgametę patirtį su skydliaukės sutrikimų turinčiais pacientais apibūdina endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė. Šių ligų paciento portretas yra itin įvairus: gali sirgti ir vyrai, ir moterys, vaikai ar vyresni žmonės, o skydliaukė labai svarbi reguliuojant įvairias organizmo funkcijas, pavyzdžiui širdies darbą, nervų sistemą, virškinimą.
Būtent todėl, pasak R. Kerpauskienės, geriausia nebandyti į visus iškilusius sveikatos klausimus atsakymus surasti patiems, verčiau ateiti išsitirti skydliaukės (ar kitų organų) veiklą.
Atlikus tyrimus, sveikatos nusiskundimų priežastis gali labai greitai paaiškėti, tad sutrikimai taip nebegąsdins, nes pacientas nebus vienas, jam bus suteikta galimybė kartu su gydytoju keliauti išgyjimo ar būklės stabilizavimo link: „Dažnai žmonės ateina išsigandę. Mano tikslas yra kompetentingai paaiškinti žmogui apie jo būklę, nuraminti, pašalinti įtampą ir pasiūlyti sprendimą.“
Gydytoja R. Kerpauskienė specializuojasi ne tik endokrinologijos, bet ir trichologijos srityje. Trichologija yra mokslas apie plaukus ir galvos odą, jų ligas ir gydymą. Paklausta apie šį mokslą, gydytoja pirmiausia akcentuoja skydliaukės ir plaukų bei odos galvos problemų glaudumą. R. Kerpauskienės teigimu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dažniausia plaukų slinkimo priežastis yra androgenetinis plaukų retėjimas, kuris būna nepakankamai įvertinamas: „Labai dažna situacija, kuomet plaukų būklė tarsi nepastebimai blogėja, kai vieną dieną, pavyzdžiui, pamačius save fotografijoje ar esant tam tikram apšvietimui, žmogus pamato, jog pradėjo šviesti skalpo oda.
Kitas dažnas pasakojimas, kaip „jaunystėje turėjau tiek plaukų, jog kirpėjos juokaudavo, kad turės už paslaugas apmokestinti dvigubai“, o dabar „nebėra ką suimti į kasą“ – tai androgenetinė alopecija, kuri pasireiškia dėl to, kad plaukų folikulai turi įgimtą didesnį jautrumą nuosaviems androgenams.“
Anot gydytojos, konsultacija dėl plaukų slinkimo dažnai yra ilgesnė nei dėl kitų problemų, nes kiekvienas atvejis yra itin individualus, žmogui nėra lengva kalbėti apie savo kompleksus, jis gali gėdytis ir jaustis nevisavertiškai: „Plaukai jau nuo Antikos laikų laikomi jaunystės, jėgos simboliu. Trichologai tarpusavyje šneka, jog mūsų kabinetuose ašarų ne mažiau, nei pas gydytojus onkologus. Būtent todėl svarbu abipusis pasitikėjimas ir išklausymas, atjauta.“
Gydytoja taip pat dalinasi mintimis, jog dažnai žmonės sureikšmina netgi tariamus savo kūno defektus, susitelkia į jų sprendimą, gyvena tuo, nieko daugiau nematydami: skaičiuoja kiekvieną išslinkusį plauką ar atsiradusią naują raukšlelę.
Gydytoja tiki, jog gyvenimas yra dovana ir mes gimėme jį švęsti. Paklausta apie su skydliauke susijusią profilaktiką, gydytoja mini, jog nusiskundimų neturinčio žmogaus skydliaukės veikla greičiausiai nėra sutrikusi.
Visgi, esti problemų, tokių kaip skydliaukės mazgai ar skydliaukės vėžys, kurios dažniausia nepasireiškia jokiais simptomais. Būtent dėl tokių besimptomių sutrikimų verta kartas nuo karto pasitikrinti profilaktiškai, be to, identifikuoti skydliaukės ligas gali ir dviejų daugeliui galbūt jau girdėtų diagnozių – hipotirozės ir hipertirozės –simptomų žinojimas.
Gydytoja paaiškina, jog hipotirozės atveju skydliaukės veikla yra susilpnėjusi: „Hipotirozė dažniausiai pasireiškia didesniu nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, kalba gali tapti lėtesnė, gali pablogėti atmintis, išsausėti ir pašiurkštėti oda, slinkti ir išsausėti plaukai, lūžinėti nagai, didėti kūno svoris, nors vargina blogas apetitas, pasireikšti vidurių užkietėjimas, sulėtėti pulsas, sumažėti kraujospūdis.“
R. Kerpauskienės teigimu, tirotoksikozė arba hipertirozė pasireiškia atvirkštiniu efektu – didesniu jautrumu, nuotaikų kaita, šilumos netoleravimu, bendru silpnumu, jėgų nebuvimu, blogesniu fizinio krūvio toleravimu, nemiga, padidėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, permušimai, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, mažėti kūno svoris, pradėti slinkti plaukai. Esant skydliaukės padidėjimui, padidėja kaklo apimtis, rečiau gali būti smaugimo, springimo jausmas.
Gydytojos teigimu, pastaruoju metu, gerėjant diagnostikai, atsiradus labiau prieinamiems ultragarsiniams tyrimams, ženkliai pagerėjo skydliaukės mazgų, tame tarpe ir skydliaukės vėžio, diagnostika, o esant tokiam plačiam laboratorijų tinklui, atlikti hormoninius tyrimus darosi prieinama kiekvienam norinčiajam.
Vis dėlto, labai svarbu tinkamai interpretuoti tyrimus, todėl šioje vietoje jau reikalinga kompetencija: „Plikas“ tyrimo rezultatas, be anamnezės, apžiūros ir klinikinio mąstymo, dažnai yra nevertingas. Džiugina tai, jog, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva tikrai neatsilieka nei skydliaukės ligų diagnostikoje, nei ligos gydyme.“
Skydliaukė yra svarbi endokrininės sistemos dalis. Kai skydliaukės veikla sutrinka, ji gamina per mažai arba per daug hormonų, todėl atsiranda įvairios ligos ir organizmo veiklos sutrikimai. Skydliaukės ligos gali būti paveldimos arba išsivystyti laikui bėgant.
Su skydliaukės problemomis susiduria apie trečdalis Lietuvos gyventojų, o moterys skydliaukės ligomis serga dažniau.
Šį straipsnį paruošusi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie socialinius renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti internetinėje svetainėje. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.
