Santaros klinikų gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė „Facebook“ transliacijos metu pasakojo, kad miego apnėja susirgti gali bet kurio amžiaus žmogus, net vaikas. Visgi, remiantis statistika, miego apnėja dažniau serga vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys.
– Miego apnėjos rizikos veiksnys – nutukimas. Ar šia liga gali sirgti ir liekni žmonės?
– Miego apnėja dažniau serga nutukę, žmonės, kurie turi storą kaklą, aukštą gomurį, didelį liežuvį. Bet gali sirgti ir liekni asmenys.
– Kokie simptomai rodo, kad vaikas serga miego apnėja?
– Visiems būdingas bruožas – garsus knarkimas ir kvėpavimo pauzės miego metu. Bet vaikai kartais knarkia mažiau, yra tokių atvejų, kai jis garsiai neknarkia, šalia miegantis žmogus nieko negirdi, nepastebi ir kvėpavimo pauzių.
Tada atsiranda simptomai dienos metu: vaikų mokymosi rezultatai gali būti blogi, pasireikšti dėmesio koncentracijos stoka, nemiga. Ryte gali būti sausa burna, perštėti gerklę. Taip pat gali būti galvos skausmai, kurie praeina pajudėjus.
Suaugusiems, kurie serga miego apnėja, yra ryškesnis mieguistumas dienos metu, išsiblaškymas, gali būti ir tas pats rytinis galvos skausmas, kuris išnyksta pavaikščiojus.
Neretai šie žmonės skundžiasi nemiga, nes naktį dažnai keliasi į tualetą, tiesiog dažnai prabunda.
– O miego apnėja būna be knarkimo?
– Pasitaiko, bet tada išduoda kiti simptomai. Žmogus neišsimiega naktį, nepailsi, jam trūksta deguonies.
– Jeigu žmogus gyvena vienas ir nėra, kas pasakytų, kad jis knarkia, kaip tada suprasti sergant miego apnėja?
– Pats žmogus kartais pabunda nuo savo knarkimo arba dėl to, kad jam trūksta oro. Gali sapnuoti baisius sapnus, kad jį kažkas smaugia, dusina, pradeda trūkti oro ir tada pabunda.
Gali džiūti burna, perštėti gerklė, toks žmogus naktį keliasi atsigeri vandens. Reguliarus ėjimas į tualetą, kai pūslėje nelabai kas yra, irgi rodo, kad kažkas negerai su miegu.
– Profesore, papasakokite, kaip žmogus suserga miego apnėja?
– Miego apnėja būna dviejų rūšių. Viena yra centrinė, kai smegenys neduoda impulso plaučiams ir raumenims įkvėpti. Tai daugiau susiję su nervų sistemos ligomis.
Dažnesnė rūšis yra obstrukcinė miego apnėja, kai miegant užsidaro kvėpavimo takai ir žmogus negali įkvėpti. Dėl gerklų raumenų vibracijos atsiranda ir knarkimo garsas.
Yra labai daug ligų, kurios šitai lydi, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ir metabolinis sindromas. Bet šioje vietoje reikia nuspręsti, višta ar kiaušinis yra pirmas? Atrodytų, kad miego apnėja sąlygoja šitų ligų atsiradimą, bet būna ir atvirkščiai – jomis sergantys asmenys vieną dieną pradeda knarkti ir diagnozuojame miego apnėją.
– Kiek Lietuvos gyventojų gali sirti miego apnėja, kuri jiems nediagnozuota?
– Manau, kad nediagnozuotų atvejų yra labai daug. Jei kalbėtume apie obstrukcinę miego apnėją, skaičiuojama, kad net apie 30 proc. žmonių gali turėti šitokius simptomus. Centrine miego apnėja gali sirgti apie 1 proc. gyventojų. Tarp liekno kūno sudėjimo žmonių tie procentai yra mažesni.
Kai įvyksta autoįvykis, dažnai klausiama ar vairuotojo negalėjo ištikti epilepsijos priepuolis? Bet dažniau nutinka, kad žmogus užmiega, nes naktį pailsėti jam sutrukdė miego apnėja.
– Ar yra ligų, kurias galima supainioti su miego apnėja?
– Yra labai daug miego sutrikimų. Jeigu neišsimiegate, dažnai pabundate, negalite užmigti, nepavyksta susikaupti, blogėja atmintis, pirmiausia, siūlome pagalvoti apie nemigą.
Mieguistumas dienos metu gali būti ir dėl to, kad žmogus serga nemiga ir dėl miego apnėjos.
Yra kitų būklių, kurios trukdo miegoti. Pavyzdžiui, neramių kojų sindromas, kai nakties metu atsiranda periodiniai kojų judesiai, kurie trukdo išsimiegoti.
Kita liga – narkolepsija, kuri duoda labai ryškius mieguistumo priepuolius dienos metu. Įvertinti reikia visas aplinkybes ir tada paaiškėja ligos diagnozė.
– Kuo gali būti pavojinga negydoma miego apnėja?
– Tai paaiškinti paprasta. Kai mes nekvėpuojame, mūsų smegenys, kepenys, širdis negauna deguonies. Iš to atsiranda visos ligos. Viena tokių yra padidintas kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija, kurios neįmanoma sureguliuoti vaistais.
Taip pat vystosi 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, padidėja cholesterolis, atsiranda kraujotakos sutrikimai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, smegenų kraujotakos sutrikimai ir daug kitų ligų.
– Kur tokiu atveju žmogui ieškoti pagalbos?
– Tvarka aiškiai apibrėžta. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris siunčia į miego sutrikimų kabinetą.
Įtarus ligą, diagnozės patvirtinimui žmogus paprastai gulasi į ligoninę, kur atliekamas tyrimas, vadinamas polisomnografija. Jis leidžia įvertinti daugybę miego kokybės kriterijų.
Žmogus prijungiamas prie aparato su daug laidelių, kurie klijuojami prie galvos odos, kad būtų galima registruoti galvos smegenų veiklą. Elektrodai dedami ir ant pilvo, krūtinės – registruojami kvėpavimo judesiai. Su mikrofonu ir davikliu fiksuojame knarkimo judesius, taip pat matuojame deguonies pasisavinimą.
Ryte jau būna aiški diagnozė.
Per naktį suskaičiuojama, kiek buvo kvėpavimo pauzių arba deguonies įsisotinimo kritimų per valandą. Jei yra iki 5 per valandą, vertiname, kad žmogus turi lengvos formos miego apnėją, 15–30 – vidutinė, o daugiau nei 30 – labai sunki.
Sunkios formos miego apnėjai gydymo reikia nedelsiant, kartais iš karto tariamės su plaučių ligų specialistais – pulmonologais, kurie pritaiko pacientams gydymą.
