Jaunų žmonių mirtys tampa retesnės
Susirgimus onkologinėmis ligomis visoje Lietuvos teritorijoje registruoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vėžio registras. Jo duomenimis, sergamumas onkologinėmis ligomis tarp jaunesnių nei 50 metų Lietuvos gyventojų reikšmingai neauga.
Statistiką pateikusi NVI atstovė pridūrė, kad jaunėja tik storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai.
Visgi Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė teigia, kad vėžio registro duomenys apie naujus susirgimus gali būti netikslūs.
„Tačiau mirčių nuo vėžio atvejų stastistika yra tikrai patikima. Peržvelgiau Higienos instituto viešai skelbiamus duomenis už 2010–2022 m. laikotarpį. Per pastaruosius 13 metų jaunesnių nei 50 m. žmonių kasmetinis mirčių nuo vėžio skaičius Lietuvoje pamažėjo nuo 588 (2010 m.) iki 380 (2022 m.)“, – lrytas.lt komentavo R.Jančiauskienė.
Kodėl pasaulinė tendencija nepalietė Lietuvos? Ar gali būti, kad vėžys jauniems žmonėms mūsų šalyje tiesiog nėra nustatomas?
„Tikrai nemanau, kad diagnostikos galimybės Lietuvoje 1990–2019 m. laikotarpiu kaip nors reikšmingai skyrėsi palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis“, – teigė R.Jančiauskienė.
Ji pridūrė, kad Lietuva gali pasigirti prevencinių patikros programų įdirbiu.
„Štai EUROSTAT 2019 m. tyrimas parodė, kad pagal aktyvumą tiriantis dėl storosios žarnos vėžio Lietuva yra 7 vietoje tarp geriausių ES valstybių: nors kartą prevencinėje programoje dalyvavo 60,8 proc. šalies gyventojų“, – nurodė profesorė.
Tiesa, į tyrimų lauką dar nepatenka COVID-19 pandemijos laikotarpio duomenys. Onkologai pripažįsta, kad tuomet pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms gauti buvo sunkiau, strigo ir ankstyvoji diagnostika.
„2020-aisiais kurį laiką iš viso buvo sustabdytos prevencinės krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio programos ir ankstyvo vėžio atvejų tais metais nustatyta mažiau nei įprastai. O tai reiškia, kad jis bus diagnozuotas kiek labiau pažengęs“, – paaiškino R.Jančiauskienė.
Kuriais vėžiais serga jauni žmonės?
Deja, jaunas amžius nuo ligos neapsaugo. Vien Lietuvoje vėžiu serga tūkstančiai 50-ies metų dar nesulaukusių žmonių. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) vienija apie 43 tūkst. pacientų. 12 proc. POLA kortelės turėtojų dar nėra 50-ies, o 33 proc. – 60 metų.
R.Jančiauskienė paaiškino, kad pasaulyje tam tikrų vėžio rūšių jaunėjimo tendencijos fiksuotos ir anksčiau.
„Pavyzdžiui, dar 2017 metais nacionalinio vėžio instituto žurnale Rebeka Siegel su kolegomis paskelbė, jog 40 metų laikotarpiu (nuo 1974 iki 2013 metų) JAV bendrasis sergamumas storosios žarnos vėžiu mažėjo, tačiau didėjo jaunų žmonių sergamumas.
Jie nustatė, jog gimusių 1990 m. palyginti su tais, kurie gimė 1950 m., rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu padidėjo 2,4 karto, o tiesiosios žarnos vėžiu – 4,32 karto“, – nurodė profesorė.
Ji pateikė ir kitą pavyzdį: Ch. E. Baile su kolegomis 2015 m. straipsnyje prognozavo, jog išsilaikant toms pačioms tendencijoms, ypatingai jaunų (24–30 m. amžiaus) žmonių sergamumas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu JAV per 20 metų (t.y., iki 2030 m.) didės labiausiai – atitinkamai 90 ir 124 proc.
„Mūsų įprastoje klinikinėje praktikoje jaunų žmonių vėžio atvejų pasitaiko tikrai neretai.
Kai kuriomis vėžio formomis labiau yra linkę sirgti jauni žmonės – pavyzdžiui, sėklidžių navikais, kaulų sarkomomis. Apie 10 proc. vėžio atvejų yra genetiškai determinuoti – paprastai toks vėžys pasireiškia per pirmus keturis gyvenimo dešimtmečius. Tačiau vis dažniau susiduriame su jauno amžiaus pacientais, sergančiais ir kai kuriomis kitomis vėžio rūšimis – pavyzdžiui, krūties vėžiu“, – pasakojo R.Jančiauskienė.
Palankios sąlygos vėžiui vystytis
Nors profesorė ir užsiminė, kad polinkis susirgti vėžiu gali būti užkoduotas mūsų genuose, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, jog apie 80 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo – maisto, fizinio aktyvumo, streso, miego kokybės, žalingų įpročių, išorinės aplinkos užterštumo.
„Deja, vakarietiškas gyvenimo būdas yra labai palankus vėžiui vystytis. Mūsų aplinkoje – maiste, kosmetikoje, buityje ir kitur – labai padaugėjo toksinių medžiagų, gyvename tarp daugybės modernių prietaisų, kurie skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę.
Pavyzdžiui, pastarąjį šimtmetį elektromagnetinės spinduliuotės, kurią kiekvieną dieną patiria žmogus, intensyvumas 1 GHz diapazone (šiuo dažniu veikia dauguma šiuolaikinių telekomunikacijų prietaisų – mobilieji, belaidžiai telefonai, belaidis internetas, juos palaikanti infrastruktūra), palyginti su natūraliu gamtiniu, yra didesnis kvintilijoną (t. y. dešimt aštuonioliktuoju laipsniu) kartų.
Būtų naivu manyti, kad tai neveikia sveikatos“, – teigė profesorė.
R.Jančiauskienės įsitikinimu, pats reikšmingiausias nustatytas vėžį sukeliantis veiksnys yra rūkymas. Gydytoja pabrėžė, kad ilgai šis pavojus buvo nesuprastas.
„Tik šeštajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje mokslas įrodė, jog rūkymas veikia kancerogeniškai. Ilgalaikiai tyrimai parodė, jog 20–40 cigarečių per dieną surūkančių žmonių rizika numirti nuo vėžio per 30 metų (t.y., nuo 45–49 metų amžiaus iki 75–79 metų amžiaus) padidėjo 30 kartų (kitaip 2900 procentų!) palyginti su nerūkančiais žmonėmis.
Pastaruoju metu populiarumą įgijęs visokių surogatų garinimas ar tabako kaitinimas yra toks pat pavojingas kaip ir įprastas rūkymas“, – akcentavo profesorė.
Sparčiai daugėjo prostatos vėžio atvejų
Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 1990–2019 metais vėžio atvejų tarp 14–49 m. amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.
Tarptautinė mokslininkų komanda, atlikusi šį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra prasta mityba, rūkymas ir alkoholis. Tačiau, pasak jų, „vis dar neaišku, kodėl daugėja vėžio atvejų ankstyvame amžiuje“.
2019 metais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų asmenų, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990 metais, teigiama tyrime.
Mirtiniausi vėžiniai susirgimai buvo krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio.
Krūties vėžys buvo dažniausiai diagnozuojamas per tris dešimtmečius.
Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės, kur nosies nugarėlė susilieja su gerklės viršumi, ir prostatos vėžio atvejų. O kepenų vėžio mažėjo 2,9 proc. atvejų per metus.
Tyrėjai naudojo 2019 metų Pasaulinio ligų masto tyrimo duomenis, analizuodami 29 skirtingų vėžio rūšių paplitimą 204 šalyse.
Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys.
Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys aptinkamas anksčiau, tačiau tik kelios šalys atlieka tam tikrus vėžio tyrimus jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tyrime teigiama, kad šią didėjimo tendenciją gali lemti ne tik netinkama mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, fizinis neveiklumas bei nutukimas.
