„Tai matosi paveldėjime. Tos problemos perduodamos iš kartos į kartą“, – sako VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.
Pasak jos, svarbu išsiaiškinti, kurie veiksniai konkrečiam žmogui sukelia atopinio dermatito paūmėjimą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad stresas apsunkina ligos kontrolę.
Atopiniu dermatitu sergantys žmonės yra imlesni infekcinių ligų komplikacijoms. Pavyzdžiui, tokie asmenys yra mažiau atsparūs herpeso šeimos virusams.
„Kitos komplikacijos – gali plėstis alergijų spektras, gali atsirasti ligų, susijusių su atopija. Tai ir bronchinė astma, ir alerginis rinitas“, – įspėja L.Malinauskienė.
Ji pabrėžia, kad nevaldoma atopija ilgainiui gali lemti gyvybei pavojingų sveikatos būklių išsivystymą.
„Širdies išeminė liga neatsiras po metų, dvejų – tai bus po 30–40 metų. Tiems žmonėms, kurie serga (atopiniu dermatitu, aut. pastaba) ir nesigydo adekvačiai, ta rizika greičiau ateina.
Greičiau bus infarktas, anksčiau ištiks insultas. To nesinori“, – akcentuoja L.Malinauskienė.
Kas išduoda vaiko ligą?
Pirmieji atopinio dermatito simptomai neretai pastebimi dar vaikystėje, bet susirgti gali ir suaugęs žmogus. „Tiesa, tokių pacientų procentas yra nedidelis“, – paaiškina VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Raudonos dėmės ant odos ir niežulys – pagrindiniai atominio dermatito simptomai, kurie paskatina kreiptis į medikus.
Jei kūdikis yra neramus, naktį blogai miega, daug verkia, nurengus bando kasytis, vadinasi jam ramybės neduoda niežulys.
Esant atopiniam dermatitui dažniausiai išberia galūnių linkių vietas, veidą, plaštakas.
„Statistika sako, kad didžioji dalis žmonių gali išaugti simptomus sulaukę paauglystės, tačiau ta liga gali pasikeisti. Išlieka polinkis turėti egzemas, dermatitus“, – pastebėjo I.Kisielienė.
Dažniau puola alergijos
Alergija – labai stipri imuninės sistemos reakcija į aplinką. Tad nereikia stebėtis, kad atopinis dermatitas ir alergijos yra glaudžiai persipynę.
„Viena teorija, kuri turi stiprų pagrindą, aiškina, kad žmogus tampa alergiškas maistui, nes jo oda nesveika. Tarp odos ląstelių, „plytų“, cementas yra ištrupėjęs ir visi alergenai gali labai giliai įeiti į odą ir kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis.
Jos supranta, kad čia blogis, reikia kovoti ir mušdamos tą maisto baltymą, žudo ir aplinkines odos ląsteles. Taip atsiranda bėrimas“, – pasakojo L.Malinauskienė.
Būtent todėl atopinį dermatitą turintys žmonės linkę į alergijas įvairiems maisto produktams.
Tabletės – ne panacėja
Suprantama, kad daugeliui ramybės neduoda estetinės atopinio dermatito pasekmės. Raudonos dėmės – negražu. Visgi, naktė sustiprėjantis niežulys vargina dar labiau.
„Kartais pacientais sako, kad visiškai negali miegoti. Tas sukelia psichologinį stresą. Taigi, problemų kyla ir dėl išvaizdos, ir dėl niežulio“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.
Ji paaiškino, kad pagalba pacientui priklauso nuo atopinio dermatito formos.
„Bėrimų gali būti nedaug, šiek tiek niežtėti. O gali būti visas kūnas išbertas, raudonas, su daug nukasymų“, – pasakojo A.Chomičienė.
Baziniu gydymu siekiama atkurti pažeistą odos struktūrą, tad visiems pacientams tinka odą drėkinančios priemonės. Esant lengvai ligos formai, pasak gydytojos, to gali pakakti.
„Jei nepadeda, sekantis žingsnis – gydomieji tepalai. Jie yra kelių rūšių: steroidiniai tepalai, kurių pacientai kartais bijo, nors nereikėtų, tepami vietiškai jie paprastai nesukelia kažkokio rimto sisteminio sutrikimo.
Kita tepalų grupė – kalcineurino inhibitoriai, kuriuos galima tepti jautriose vietose: veido, kaklo srityse.
Trečioje vietoje yra imunosupresinis gydymas, kai bandoma slopinti ūmias alergines ir imunines reakcijas (…) atsirado daug naujų vaistų, kuriuos galime pasiūlyti pacientams, kai nepadeda gydomieji tepalai“, – patikino A.Chomičienė.
Odos priemonių naudojimas – įprotis, kurį noriai jaukinasi ne kiekvienas. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad be uždegiminių vietų tepimo pagerėjimo nebus. Vaistai nėra panacėja.
„Iš tiesų tabletės gali šiek tiek sumažinti niežulį, bet odos uždegimo jos nepanaikins“, – akcentavo A.Chomičienė.
