Muzikos atlikėjams, sportininkams, netgi poilsiautojams prie jūros gausus prakaitavimas nėra malonus dalykas. Dėl prakaito, taip pat saulės spindulių gali paūmėti infekcinės ligos, kurios atgina žmones pas odos ligų specialistus.
Atvirai kalbėdama apie užkrečiamosios ligos diagnozę britų superžvaigždė neslėpė, kad daug prakaituoja.
„Tas prakaitas niekur nedingsta, todėl visada esu permirkusi jame. Gydytojai man diagnozavo odos grybelinę infekciją būtent dėl šios priežasties. Man sakė, kad ši infekcija yra paplitusi tarp sportininkų, nes jie daug prakaituoja. Dabar atrodo taip, lyg būčiau sportininkė, tiesa?“ – retoriškai klausė dainininkė Adele.
Nerima sukelia dėmelės
Prakaitavimas yra natūrali reakcija, tokiu būdu žmogaus organizmas apsisaugo nuo perkaitimo. Kita vertus, dėl gausaus prakaitavimo gali išsivystyti ar paūmėti kai kurios odos ligos.
Gydytoja dermatologė Gitana Šabūnienė pasakojo, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kenčia prakaituojantys žmonės, yra įvairiaspalvė dedervinė.
Šiai ligai būdinga tai, kad atsiranda šviesių ar tamsių dėmelių odos paviršiuje. Jos nėra iškilusios ar skausmingos, bet pasižiūrėjęs į veidrodį žmogus labai nusimena.
Nors baltos, rusvos, rausvos dėmelės būna vos matomos, jos padengtos sėleninėmis pleiskanomis, kurios išryškėja nusimaudžius.
Dedervinės sukėlėjas yra Malassezia furfur arba Pityrosporum grybelis, kuris yra natūrali žmogaus mikrobiomos dalis. Šio grybelio dauginimąsi gali paskatinti prakaitavimas, saulės poveikis, nemiga, stresas, sutrikusi imuninė sistema.
Dedervinė būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms, dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Bėrimai suintensyvėja šiltuoju metų laiku.
Dedervinė labiau paplitusi tose šalyse, kurios yra arčiau pusiaujo.
Kadangi dėmelės būna šviesios, o grįžus po atostogų oda būna gerokai tamsesnė, neretai žmonės sutrinka. Atėję į gydytojo kabinetą jie nerimauja, ar įvairiaspalvė dedervinė nėra užkrečiama.
„Specifinį bėrimą sukelia mielinis grybelis, kuris priklauso natūraliai mikrobiomai. Kai kuriais atvejais šis grybelis jau nėra mūsų gyventojas, o ima smarkiai daugintis sukeldamas klinikinius požymius“, – pasakojo gydytoja G.Šabūnienė.
Šiltuoju metų laiku daugiau bėdų dėl odos turi ir sergantys cukriniu diabetu, taip pat kenčiantys nuo nutukimo.
Daugiau dedervinės dėmelių gali atsirasti tose kūno vietose, kurios gausiau prakaituoja, pavyzdžiui, kirkšnyse, pažastyse, moterims – po krūtimis. Tai grybeliniai pažeidimai.
Pūslelės ant veido
Didelis prakaitavimas yra susijęs ir su pėdų, kojų grybeliu. Šaltuoju metų laiku ši odos grybelinė infekcija taip pat gali būti, bet ji lėčiau plinta.
Vasarą, kai gausiau prakaituojama, susidaro kur pas palankesnės sąlygos grybeliui daugintis.
Tarp įvairių patarimų, kaip apsisaugoti nuo infekcijos, medikai siūlo prie baseino avėti šlepetes, laikytis asmeninės higienos, sausinti pėdas įvairiomis priemonėmis.
Mažytės erkutės, kurios gyvena ir poruojasi ant žmogaus veido ir dėl to oda dažnai būna paraudusi, taip pat mėgsta šilumą. Demodex folliculorum yra mikroskopinė erkė, galinti išgyventi tik ant žmogaus odos, tai natūralios mikrobiotos dalis.
Daugumos žmonių odoje yra Demodex folliculorum. Paprastai erkės nedaro jokios žalos, todėl nėra laikomos parazitais. Bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, nusilpus imunitetui, jos gali sukelti odos paraudimą.
Veido erkutėms taip pat būdingas suaktyvėjimas vasarą. Ne tik dėl to, kad tuo metu būna karšta, bet ir dėl saulės. Kadangi užsikrėtus erkutėmis veido kapiliarai būna labiau išsiplėtę, nepadeda net įdegis. Galbūt rusva odos spalva gali užmaskuoti kai kuriuos defektus, bet vėliau atsiranda bėrimų, kuriuos tenka gydyti.
Saulė provokuoja ir herpeso virusą, kuris sukelia pūslelinę. Šis sukėlėjas gali ilgai snausti, o šiltuoju metų laiku prabunda.
Ilgai būnant saulėje silpėja organizmo imunitetas, o tai viena priežasčių, kodėl iš žygio ar plaukimo baidarėmis žmonės grįžta namo su pūslėmis ant lūpų, veido, o kartais ir ant juosmens.
Pūslelinis bėrimas gali būti skausmingas, jei herpeso virusas pažeidžia trišakį ar tarpšonkaulinį nervą. Laiku skiriant antivirusinį gydymą pakanka vizito pas dermatologą, bet jei liga įsisenėja, prireikia ir neurologo konsultacijos.
Daug kam atrodo keista, kad šiltuoju metų laiku gali susilpnėti organizmo imunitetas. Juk tai metas, kai žmonės stengiasi atitrūkti nuo darbų, daugiau ilsisi, dažniau valgo šviežių daržovių, vaisių ir uogų. Bet karštis ir ultravioletiniai spinduliai daro juodą darbą.
„Veide esančio trišakio nervo uždegimas, kurį sukelia herpeso virusas, ypač nemalonus, todėl prireikia net vaistų nuo skausmo“, – atskleidė gydytoja G.Šabūnienė.
Gali būti diagnozuojama vienos ar kelių nervo šakų herpeso virusinė infekcija, bėrimų atsiranda ant sprando, smakro, gali būti ant skruosto, kaktos, bet dažniausiai pažeidimas būna vienpusis.
Tarpšonkaulinio nervo uždegimas, kurio priežastis yra herpeso virusas, sukelia juosmeninę pūslelinę, kai bėrimai atsiranda ant vieno šono.
Išryškėja odos senėjimo ženklai
Besaikis lepinimasis saule gali sukelti ir kitokių bėrimų. Pavyzdžiui, rudenį, kai daugelis grįžta iš atostogų, yra pastebimas aknės suaktyvėjimas.
Tai ne tik spuogai, bet ir lėtinis uždegimas – jam būdingi inkštirai, papulės, pūlinukai, net skausmingi mazgai, kurie gali būti pilni pūlių. Jie dažniausiai nusėja veidą, bet gali išplisti ir kaklo, nugaros, krūtinės, pečių srityse. Negydoma ar netinkamai gydoma aknė gali palikti randus visam gyvenimui.
Aknė nėra vien paauglių bėda, tai lėtinė būklė, kuri gali kamuoti trisdešimtmečius ar keturiasdešimtmečius.
„Yra nuomonių, kad ilgiau pabuvus saulėje aknė aprimsta. Reikia suprasti, kad ultravioletiniai spinduliai suaktyvina odos riebalinių liaukų veiklą, todėl odos poros šiltuoju metų laiku greičiau užsiteršia, atsiranda nemalonių bėrimų“, – priminė G.Šabūnienė.
Ženklai, kurie rodo odos senėjimą, taip pat labiau išryškėja vasarą. Pigmentinių dėmių lygiais kraštais padaugėja ne dėl natūralaus senėjimo, o dėl saulės poveikio. Seborėjinė keratozė gali vystytis ir tada, kai žmonės vengia lankytis paplūdimyje ir degintis saulėje.
Seborėjinė keratozė – tai gerybinis odos darinys, dažniausiai būna įvairaus atspalvio ir intensyvumo rudos spalvos, šiurkštesnio paviršiaus. Gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus gleivines, delnus ir padus.
Seborėjinių keratozių vietose yra sutrikęs odos paviršinių ląstelių atsidalinimas ir jos kaupiasi sudarydamos iškilios, šiurkščios plokštelės vaizdą.
Seborėjinė keratozė pasirenka vis jaunesnius žmones dėl jų gyvenimo būdo.
Šiurkščių, netaisyklingos formos rusvų ar juodų darinių gali atsirasti ne tik tose kūno vietose, kurios būna mažiausiai pridengtos karštą vasarą. Didžiausia jų koncentracija būna kaklo srityje, ant rankų, krūtinės, bet jų gali atsirasti ir vidinėje šlaunų pusėje, moterims – po krūtimis.
Labiau seborėjinė keratozė vargina tuos asmenis, kurių oda šviesi. Neretai vyresnio amžiaus žmonėms tamsių iškilimų atsiranda ant smilkinių ar plaukuotoje galvos dalyje.
Gydytoja G.Šabūnienė priminė, kad, norint išvengti bėrimų ir pigmentinių dėmių, reikia pasirinkti tinkamą apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Tokių priemonių galima įsigyti vaistinėse. Kad nesukeltų alergijos ir nepageidaujamų reakcijų, jos yra testuojamos, todėl tinka ir jautriai odai.
„Kartais žmonės lepinasi saule, džiaugiasi, kad jų organizme daugiau pasigamins vitamino D, bet nesusimąsto, kas bus vėliau. Viena skaudžiausių pasekmių yra sparčiai plintantis odos vėžys melanoma“, – pabrėžė G.Šabūnienė.
Tai įrodyta ne vienoje mokslinėje studijoje. Pavyzdžiui, ankstyvi nudegimai išprovokuoja daugiau įvairių odos pažeidimų, kurie gali būti ne tik gerybiniai, bet ir piktybiniai. Jei vaikai smarkiai nudega saulėje iki pilnametystės, didėja rizika susirgti melanoma.
„Odos ligas lemia įvairūs veiksniai, tai ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas, įpročiai, vadinasi, kai kurių dalykų galime išvengti. Svarbu suprasti, kad turime saugoti savo odą“, – patarė gydytoja G.Šabūnienė.
