Ištyrę 1837 žmones, kurie koronavirusu sirgo sunkiai ir buvo paguldyti į ligoninę, mokslininkai pastebėjo du kraujo baltymus. Jie, pasak tyrėjų, rodo, kad viena iš pokovidinio sindromo priežasčių yra krešuliai.
Manoma, jog 16 proc. sunkia COVID-19 ligos forma prasirgusių pacientų mažiausiai šešis mėnesius patiria mąstymo, susikaupimo ar atminties sutrikimų. Kasdienėje kalboje tai vadinama „smegenų rūku“.
Pastebėta, kad pokovidinis sindromas gali išsivystyti ir po lengvesnių infekcijos atvejų.
Visgi Oksfordo ir Lesterio universitetų tyrėjų komanda pabrėžia:
– Jų išvados susijusios tik su pacientais, paguldytais į ligoninę dėl COVID-19;
– Rasta „pirmoji dėlionės dalis“, tačiau, norint pasiūlyti ar išbandyti bet kokį galimą gydymą, reikia tolesnių tyrimų.
– Kognityvinės problemos buvo stebimos tik praėjus 6 ir 12 mėnesių po ligos, naudojant testus ir klausimynus, kurie gali būti „nepakankamai jautrūs“.
Po ūmios infekcijos atsigauti sunku
Tyrime dalyvavęs Oksfordo universiteto profesorius Paulas Harrisonas teigė, kad prognozių ir galimų mechanizmų nustatymas yra „pagrindinis žingsnis“ siekiant suprasti, kas yra „smegenų rūkas“ po užsikrėtimo koronavirusu.
Nepaisant atradimo, gali būti ir kitų pokovidinio sindromo priežasčių.
Lesterio universiteto profesorius Krisas Braitlingas pabrėžė, kad COVID-19 infekcijos sukelti kvėpavimo sutrikimai vargiai gali praeiti be liekamųjų reiškinių. Ūmi liga, pasak jo, „sukelia pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai“.
Universiteto dėstytojas Simonas Retfordas iš Lankašyro dvi savaites praleido komoje po to, kai 2020 m. spalį užsikrėtė COVID-19. Vyro šeimą medikai įspėjo, kad galima tikėtis blogiausio.
Praėjus daugiau nei 2 metams vyras 60–70 proc. grįžo į ankstesnę būseną, tačiau vis dar turi problemų dėl dėmesio koncentracijos, trumpalaikės atminties ir minčių eigos sutrikimų.
„Pernai gegužę pradėjau eiti kursų vadovo pareigas ir buvau tarsi labai lėtas kompiuteris, kuris sunkiai įsijungia“, – sako jis.
S.Retfordas anksčiau dirbo policijoje, tačiau dabar to daryti negalėtų.
„Jei persistengiu, jaučiuosi labai pavargęs“, – sako jis.
Tačiau, nors galbūt niekada visiškai nepasveiks, S.Retfordas įžvelgia šviesiąją reikalo pusę.
„Aš vis dar esu čia, o tūkstančių jau nebėra“, – pabrėžia vyras.
Smegenims trūksta deguonies
Žurnale „Nature Medicine“ paskelbtas tyrimas nurodo, kad „smegenų rūką“ sukelia didesnis baltymo fibrinogeno ir baltymo fragmento D-dimerio kiekis.
Tyrimo autorius daktaras Maksas Taquet iš Oksfordo sakė: „Tiek fibrinogenas, tiek D-dimeras yra susiję su kraujo krešėjimu, todėl rezultatai patvirtina hipotezę, kad kraujo krešuliai yra pažinimo sutrikimų po COVID-19 infekcijos priežastis.
Fibrinogenas gali tiesiogiai veikti smegenis ir jų kraujagysles, o D-dimeras dažnai rodo plaučiuose esant kraujo krešulių. Smegenų veiklos sutrikimai gali kilti dėl deguonies trūkumo.“
Tyrimo metu pastebėta, kad asmenys, kurių D-dimerų kiekis yra didelis, taip pat:
– skundėsi dideliu nuovargiu ir dusuliu;
– buvo linkę sunkiau išlaikyti darbą.
JAV atliktas tyrimas taip pat pateikė panašius rezultatus.
Parengta pagal BBC inf.
