Prieširdžių virpėjimas – tai nereguliarus, be priežastis pagreitėjantis širdies ritmas, kai prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai ir dėl to sutrinka visos širdies veikla. Prieširdžių virpėjimo priepuoliai gali sukelti galvos svaigimą arba dusulį.
Ši būklė nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali padidinti kraujo krešulių, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų su širdimi susijusių komplikacijų riziką, todėl įtarus prieširdžių virpėjimą reikia kreiptis į gydytoją.
„Daugeliu atveju širdies ir smegenų ryšys jau seniai nustatytas“, – teigė gydytoja kardiologė Susan Zhao, šią savaitę žurnale „Journal of the American Heart Association“ paskelbto tyrimo pagrindinė autorė.
„Prieširdžių virpėjimas yra elektrinio laidumo sistemos liga, kurią lemia hormoniniai pokyčiai, atsirandantys dėl streso ir prasto miego“, – sakė S.Zhao.
Iki tol atlikti tyrimai nedavė aiškių atsakymų, tad mokslininkai nusprendė apžvelgti daugiau kaip 83 000, kurių vidutinis amžius buvo 64 metai, klausimynų duomenis. Jos buvo įtrauktos į 1994–1998 m. JAV vykdytą Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimą.
Moterų buvo klausiama apie jų ligos istoriją, sveikatos įpročius, stresą keliančius gyvenimo įvykius, socialinę paramą, miego įpročius ir optimizmo jausmą. Stresą sukėlę gyvenimo įvykiai buvo prievarta, artimo žmogaus netektis, finansinės problemos, skyrybos ir ligos.
Per maždaug dešimtmetį trukusį stebėjimo laikotarpį autoriai nustatė, kad 25 proc. moterų – 23 954 – išsivystė prieširdžių virpėjimas.
Pastebėta, jog nemiga ir stresiniai gyvenimo įvykiai didino tikimybę, kad moterį ims varginti prieširdžių virpėjimas.
„Tai svarbu, nes dažnai, kai moterys kreipiasi į gydytoją su širdies simptomais, joms sakoma, kad tai tik stresas“, – tyrimo duomenis komentavo jame nedalyvavusi Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos klinikinė docentė Nieca Goldberg.
Tyrimo trūkumas – 88 proc. jo dalyvių buvo baltaodės, tad rezultatai nevienodai atspindi visas rases. Kaip įprasta, abejonių dėl tikslumo kelia tai, kad moterų pateikti duomenys galėjo būti subjektyvūs.
Rūpestis širdies sveikata
Autoriai mano, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint nustatyti, kodėl stresas ir kiti savijautos aspektai gali turėti įtakos prieširdžių virpėjimo išsivystymo rizikai.
„Kardiologijos praktikoje matau daug moterų po menopauzės, kurių fizinė sveikata yra ideali, bet kurios kovoja su prastu miegu ir neigiamais jausmais ar išgyvenimais, o tai, kaip dabar žinome, gali kelti riziką susirgti prieširdžių virpėjimu, – sakė S.Zhao.
„Esu tvirtai įsitikinusi, kad be amžiaus, genetinių ir kitų su širdies sveikata susijusių rizikos veiksnių, psichosocialiniai veiksniai yra trūkstama prieširdžių virpėjimo atsiradimo dėlionės dalis“, – pridūrė tyrėja.
Pasak ekspertų, aukštas kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, nutukimas, patirtas miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir skydliaukės ligos yra svarbūs fizinės sveikatos veiksniai.
„Be to, amžius yra prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys, o moterys gyvena ilgiau nei vyrai“, – pastebėjo N.Goldberg. – Moterims, palyginti su vyrais, būdingos didesnės antrinės prieširdžių virpėjimo sukeltos sveikatos komplikacijos.“
Nepaisant to, fizinė ir psichinė sveikata yra susijusios, pridūrė N.Goldberg, todėl svarbu aptarti su gydytoju miego sunkumus ir stresą keliančius dalykus.
„Yra metodų miegui pagerinti, kuriuos pritaikyti galite patys, pavyzdžiui, vengti kofeino vakare ir alkoholio prieš miegą. Nenaudokite išmaniųjų prietaisų“, – patarė specialistė.
Reguliari mankšta ir bendravimas su artimaisiais gali padėti sumažinti stresą.
„Neleiskite niekam sakyti, kad tai „tik stresas“, – sakė N.Goldberg. – Stresas, nerimas ir depresija turi reikšmingos įtakos jūsų fizinei sveikatai.“
Parengta pagal CNN inf.
