Gydytojai nusprendė, kad pacientei – plaučių uždegimas, pagal tai išrašė vaistus. Tačiau jie nepadėjo. Moteris medikų duris varstė, nes ligos simptomai darėsi vis stipresni. Negana to, ją ėmė kamuoti atminties sutrikimai ir depresija. Praėjo metai, o gydytojai negalėjo rasti pacientės negalavimų priežasties.
Galop medikai „peršvietė“ moters galvą ir smegenyse pastebėjo pažeidimą, kurį reikėjo ištirti paimant smulkų mėginį – atliekant biopsiją.
Tačiau chirurginės intervencijos metu gydytojai aptiko kai ką netikėto: ilgą, į virvę panašų daiktą. Kai jį pašalino, suprato, kad tai buvo gyva, 8 cm ilgio parazitinė apvalioji kirmėlė.
Tai pirmas užregistruotas toks atvejis medicinos istorijoje.
Galėjo užsikrėsti per maistą
Ypatingą atvejį aprašę gydytojai teigė, kad nurodyta kirmėlių rūšis aptinkama ir pitonuose. Australija – gyvačių žemė, tad šie gyvūnai šliaužioja ir netoli pacientės namų esančiuose gamtos plotuose.
Moteris neturėjo tiesioginio kontakto su gyvate, bet ji rinko laukinius žalumynus, vadinamus Naujosios Zelandijos špinatais ir naudojo juos maisto gaminimui.
Gydytojai spėja, kad kirmėlių lervos į moters kūną pateko su pitono išmatomis, kurias australė galėjo netyčia suvalgyti.
Ar kūne buvo daugiau lervų?
Gydant pacientę, gydytojai jai skyrė keletą vaistų, kad sunaikintų kitas lervas, kurios galėjo gyventi jos organuose. Teko būti itin atsargiems, nes pacientė buvo pirmasis žmogus, gydomas nuo šios rūšies apvaliųjų kirmėlių.
Buvo rizika, kad kurie vaistai, galintys sunaikinti lervas, sukels žalingą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, uždegimą.
Medikai pacientę ir toliau stebi, nes šeimininką radęs kirminas jo kūne gali gyventi ne vienus metus. Pacientė serga diabetu ir hipotiroze, tad gydytojai bando išsiaiškinti ar šios ligos galėjo prisidėti prie jos užsikrėtimo.
Nors dalis moterį varginusių simptomų palengvėjo, tačiau neuropsichiatriniai požymiai vis dar išlieka.
Parengta pagal „Insider“ inf.