Vienam iš penkių dėl koronaviruso į ligoninę paguldytų pacientų ir maždaug vienam iš 10 užsikrėtusiųjų, kurie nebuvo hospitalizuoti, per 6 mėnesius nuo ligos buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis, rašoma šią savaitę medicinos žurnale „Hypertension“ paskelbtoje ataskaitoje.
Palyginimui, dėl gripo į ligoninę paguldyti žmonės turi daugiau nei du kartus mažesnę hipertenzijos išsivystymo tikimybę, nei sunkiai sirgę koronavirusu.
Hipertenzija – pavojinga būklė, kuri didina širdies ligų ir insulto riziką. Naujos Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos kardiologijos koledžo rekomendacijos apibrėžia, kad hipertenzija laikoma būklė, kai kraujospūdis išlieka aukštesnis nei 130/90 mmHg.
Nerimą keliantis faktas
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai išnagrinėjo daugiau kaip 45 tūkst. COVID-19 infekcija ir beveik 14 tūkst. gripu sirgusių pacientų iš Niujorko Bronkso rajono medicininius įrašus.
Prieš užsikrėsdami virusine infekcija nė vienas iš pacientų neturėjo hipertenzijos anamnezės. Praėjus šešiems mėnesiams po ligos pacientai lankėsi pas gydytoją, o tyrėjams rūpėjo, kuriems iš jų buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis.
Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19, hipertenzija buvo diagnozuota maždaug dvigubai dažniau (21 proc. atvejų) nei tiems, kurie sirgo lengviau ir į ligoninę dėl infekcijos paguldyti nebuvo (11 proc. atvejų).
Tyrėjai nustatė, kad dėl COVID-19 infekcijos ligoninėje gulėjusiems pacientams buvo 2,23 karto didesnė tikimybė susirgti hipertenzija nei dėl gripo hospitalizuotiems žmonėms.
Net COVID-19 lengviau prasirgusiems ir dėl infekcijos į ligoninę nepatekusiems pacientams, tikimybė susirgti hipertenzija buvo daugiau kaip 50 proc. didesnė nei gripu sunkiai sirgusiems ir dėl to ligoninę paguldytiems žmonėms.
Ataskaitoje teigiama, kad didelis hipertenzijos dažnis tarp buvusių COVID-19 pacientų yra „nerimą keliantis faktas, atsižvelgiant į didžiulį COVID-19 infekcija persirgusių žmonių skaičių“.
Koronavirusas užkrečia širdies ląsteles?
Nustatyta, kad hipertenzija po infekcijos dažniau išsivystė keliose pagrindinėse demografinėse grupėse:
– Vyresniems nei 40 metų žmonėms;
– Juodaodžiams;
– Sergantiems lėtine obstrukcinė plaučių liga (LOPL);
– Sergantiems išeminė širdies liga ar lėtinė inkstų liga.
Didesnė su COVID-19 infekcija siejama hipertenzijos rizika pastebėta pacientams, kurie buvo gydomi vazopresoriniais (kraujagysles sutraukiančiais) vaistais ir kortikosteroidais, t. y. priešuždegiminiais vaistais, dažnai naudojamais artritui gydyti.
„Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 paveikė labai daug žmonių, šie statistiniai duomenys kelia nerimą ir leidžia manyti, kad ateityje daug daugiau pacientų tikriausiai susirgs aukštu kraujospūdžiu, o tai gali būti didelė našta visuomenės sveikatai“, – teigė tyrimo autorius, Alberto Einšteino medicinos koledžo (Niujorkas, JAV) radiologijos profesorius Timas Duongas.
Tačiau tyrėjai negali tvirtai pasakyti, kad COVID-19 virusas sukelia padidėjusio kraujospūdžio ligą. Tyrime keliama teorija, kad koronavirusas gali užkrėsti širdies ląsteles ir sutrikdyti kraujospūdžio reguliaciją. Taip pat svarstoma, kad ūmus inkstų pažeidimas – dažna komplikacija COVID-19 hospitalizacijos metu – gali prisidėti prie hipertenzijos.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad dauguma tyrime dalyvavusių žmonių buvo iš žemos socialinės ir ekonominės padėties bendruomenių. Su skurdu susiję rizikos veiksniai, įskaitant stresą ir ribotas galimybes sveikai maitintis, galėjo padidinti hipertenzijos rodiklius.
Autoriai mano, kad dėl to būtų naudinga atlikti ilgesnio laikotarpio tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar padidėjęs kraujospūdis gali būti glaudžiau susijęs su COVID-19 infekcija ir koks galimas to ilgalaikis poveikis širdies sveikatai.
„Tyrimo rezultatai turėtų padidinti informuotumą, kad po COVID-19 ligos būtų tikrinama, ar rizikos grupės pacientai neserga hipertenzija. Tai padėtų anksčiau nustatyti ir gydyti su hipertenzija susijusias komplikacijas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligas“, – teigė T.Duongas.
Parengta pagal CNN inf.
