Su liga negalima juokauti
Gonorėja siaučia nesustodama ir kamuoja žmoniją ne vieną tūkstantmetį. Ši liga buvo žinoma dar senovės Egipte, Kinijoje, ji minima ir Senajame Testamente.
Tai bjauri liga. Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys pasakojo: jei atėjęs jaunas vyras skundžiasi, kad šlapinantis iš skausmo jam byra ašaros, yra įtarimų, jog serga gonorėja.
Prieš daugelį metų gonorėjos buvo galima lengvai atsikratyti, nes šios ligos sukėlėjai buvo jautrūs antibiotikams, neretai pakakdavo vienos tabletės ar vienos injekcijos.
Dėl naujų gonokokų padermių, kurios nebijo antibiotikų, gydymas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais. Tačiau Lietuvoje iki šiol vyrauja tokia praktika, kai antibiotikai dėl gonorėjos yra skiriami „iš akies“.
„Turi būti laboratorijoje auginamas pasėlis, būtinos tam tikros terpės, reikia Lietuvoje kurti infrastruktūrą, kuri padėtų aptikti atsparius antibiotikams gonorėjos sukėlėjus“, – svarstė B.Dainys.
Kita vertus, kol bus gautas atsakymas dėl gonokokų jautrumo antibiotikams, reikės laukti ne vieną dieną.
Tačiau su gonorėja negalima juokauti – laiku negydyta ji per tris dienas sukelia „žydintį“ šlaplės uždegimą, dar po trijų dienų – prostatitą, o dar vėliau – nevaisingumą.
B.Dainys priminė – jei pirminis gydymas nepadeda, būtina atlikti pasėlio tyrimą ir nustatyti gonokokų jautrumą antibiotikams.
„Faktas kaip blynas – mes gydome nežinodami, ar bakterijos yra jautrios vaistams. Sakyčiau, skiriame antibiotikus remdamiesi atgyvenusia praktika, kai antibiotikai buvo vaistų vaistas. Bet turime suprasti, kad ne tik gonorėjos užkratas, bet ir tuberkuliozę, plaučių uždegimą, žarnyno ligas sukeliančios bakterijos pasidarė atsparios antibiotikams“, – tikino B.Dainys.
Meilės žaidimų pasekmės
Pažabojus gonorėją pavyktų pagerinti visuomenės sveikatą, sumažinti nevaisingumą. Bet skiriant vaistus nuo gonorėjos vyrui, reikia nepamiršti išrašyti receptą ir jo partnerei. Tai gydymo abėcėlė.
Profesorius B.Dainys pasakojo, kad moterys ne visada geranoriškai priima tokią pagalbą.
Išvengti lytiškai plintančių ligų padeda prezervatyvai, tačiau apklausos rodo, kad Lietuvoje ši apsaugos priemonė nėra populiari.
Užsikrėtus gonorėja ligos požymių atsiranda ne iš karto – po 2–7 parų. Gonokokai gali pažeisti šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiąją žarną, ryklę arba akių junginę.
Užkrato šaltinis yra gonorėja sergantis žmogus. Užsikrečiama intymių santykių metu, nors įmanoma užsikrėsti ir per gonokokais užterštus namų apyvokos daiktus, pavyzdžiui, patalynę, rankšluosčius, baltinius.
Sergant gonokokų gali būti ne tik lyties organuose ir jų takuose, bet ir gerklėje.
Gimdymo metu kūdikis gali užsikrėsti gonorėja nuo sergančios motinos.
Vyrams gonokokai pažeidžia šlaplės gleivinę, gali kilti varpos galvutės, apyvarpės, prostatos uždegimas. Negydomas vyras gali tapti nevaisingas. Moterims gonokokai pažeidžia gimdos kaklelį, šlaplę, bet dažniausiai gonorėjos požymiai neryškūs.
Intymių santykių metu gonokokai gali nukeliauti į kiaušintakius, gimdą, sukelti įvairių organų uždegimą. Kartais sutrinka mėnesinių ciklas, skauda pilvo apačią, kyla temperatūra. Kilus komplikacijoms užsikrėtusioms moterims gresia nevaisingumas, negimdinis nėštumas, sąaugos mažajame dubenyje, lėtiniai skausmai.
Dar viena bėda – dėl meilės žaidimų gonorėjos bakterijos vis dažniau aptinkamos ne lyties organuose, o gerklėje ar tiesiojoje žarnoje. Manoma, kad dėl to kaltas analinio ir oralinio sekso populiarumas.
90 proc. tokių atvejų liga ilgą laiką niekaip nepasireiškia, todėl nešiotojas ją platina įvairiais būdais.
Įsikūręs gerklėje gonokokas puikiai jaučiasi, nes burnoje yra daug kitų bakterijų, jam tai palanki aplinka keisti savo genus ir mutuoti.
Atsparios antibiotikams gonorėjos atvejų užfiksuota visame pasaulyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras neseniai pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje plinta vaistams atspari gonorėja.
Tokia diagnozė nustatyta dviem Jungtinės Karalystės gyventojoms, iš kurių viena turėjo atsitiktinių lytinių santykių su partneriu Ispanijos saloje Ibisoje, kita – atsitiktinių lytinių santykių su partneriu, kuris lankėsi Ibisoje.
Abiem atvejais buvo nustatytas gonorėjos atsparumas pirmo pasirinkimo gydymui naudojamiems antibiotikams bei kitiems antimikrobiniams vaistams.
Plinta antibiotikams atspari gonorėja
Vilniaus universiteto profesorius Saulius Čaplinskas pasakojo, kad nėra stebuklo, kodėl sukeliantys lytiniu būdu plintančią ligą gonokokai įgijo tokią savybę. Prie tokio bakterijų gebėjimo prisidėjo patys žmonės.
„Jei antibiotikai yra naudojami ne tada, kai jų reikia, ne tokiomis dozėmis, kaip paskyrė gydytojas, jei pajutus palengvėjimą nutraukiamas antibiotikų kursas, tai reiškia, kad dalis sukėlėjų lieka nesunaikinti ir jie toliau vystosi“, – teigė S.Čaplinskas.
Besidaugindamos bakterijos išmoksta prisitaikyti. S.Čaplinskas pateikė tokį pavyzdį – jei dėl kokios nors priežasties žmogus vartojo antibiotikus, bet nebaigė jų kurso, o tuo metu turėjo nesaugius lytinius santykius ir užsikrėtė gonorėja, yra didelė tikimybė, kad atsirado antibiotikams atspari gonokokų padermė.
Dar viena priežastis, kodėl sparčiai plinta antibiotikams atspari gonorėja, – sudėtinga išrasti naujos kartos antibiotiką. Tai gali trukti ne vieną dešimtmetį, nes išseko antibiotikų kūrimo šaltinis.
Atsparumas antibiotikams yra grėsmė, kuri ateities kartoms pridarys dar daugiau bėdų, o gonorėja yra tik vienas pavyzdžių, kaip nesudėtinga infekcija, kuri nekelia grėsmės gyvybei, gali daug kainuoti.
„Dažnai manoma, kad gonorėja yra lengva liga, bet nesusimąstoma, jog tai viena nevaisingumo priežasčių. Kaip ir chlamidinės infekcijos, taip ir gonorėjos pasekmės gali būti skaudžios – tiek jaunai šeimai, tiek visuomenės sveikatai, o Lietuvoje nevaisingumų porų yra apie 50 tūkstančių“, – teigė S.Čaplinskas.
Antimikrobinio atsparumo programa, kurios tikslas – fiksuoti atsparius antibiotikams ligų atvejus, galėtų daug prisidėti prie visuomenės sveikatos. Nors tokios programos brangiai kainuoja, Pasaulio sveikatos organizacija skatina jas taikyti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų sergamumas gonorėja sumažėjo beveik 6 kartus – nuo 7,3 atvejo (2012 m.) iki 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. (2022 m.).
2022-aisiais Lietuvoje buvo užregistruoti 38 gonorėjos atvejai. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje gonorėja susirgo 14 gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė teigė, kad šalyje nėra vykdoma gonorėjos atsparumo antibiotikams stebėsena.
