Ne visoms onkologinėms ligoms būdingas paveldimumas. Pavyzdžiui, nenustatyta, kad genai būtų susiję su padidėjusia rizika susirgti kraujo vėžiu. Paveldėjimo taip pat neturi plaučių vėžys ir gimdos kaklelio vėžiai. Pastarojo išsivystymas siejamas su virusais.
Genetika svarbi, kai kalba pasisuka apie storosios žarnos, krūties, prostatos, inkstų vėžius.
Jei kuria iš šių ligų susirgo nė 50 metų nesulaukęs žmogus, jis kviečiamas atvykti pas genetiką.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė sako, kad genetiniai tyrimai siūlomi, jei šeimoje jau būta onkologinės ligos atvejų.
Pavyzdžiui, jei krūties vėžiu sirgo senelė ir mama, moteriai derėtų pasitikrinti, ar ji nepaveldėjo polinkio susirgti vėžiu.
„Tuomet galime pasikviesti chirurgus ir jei moteris to pageidauja, galima atlikti profilaktinę operaciją ir užkirsti kelią vėžio atsiradimui“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė O.Liaugaudienė.
Daugėja norinčių išsitirti
Tiesa, genetiniai tyrimai valstybės lėšomis Lietuvoje kompensuojami ne visais atvejais. Jei žmogus išsitirti nori vedamas vien smalsumo, už kraujo tyrimą susimokėti tenka pačiam.
Nepaisant to, medikai pastebi, kad daugėja pacienčių, kurios nori išsitirti dėl vėžio rizikos ir paprašo šeimos gydytojo ar kito specialisto nusiųsti pas genetiką.
„Raginu taip ir padaryti. Nes atėjus pas genetiką ir galima išsiaiškinti, ar tyrimas iš tikrųjų reikalingas ir taip pagerinti savo psichologinę gerovę“, – sakė O.Liaugaudienė.
Ji paaiškino, kad paprastesnio genetinio tyrimo rezultatų galima sulaukti po 1–2 savaičių, o išsamūs tyrimai trunka gana ilgai – laukimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų.
Neskuba šalinti krūtį
Gydytojai sako, kad genetiniai tyrimai tampa vis svarbesni vėžio diagnostikoje ir siekiant parinkti veiksmingiausią gydymą.
Pavyzdžiui, diagnozavus krūties vėžį vis dažniau siekiama išsaugoti krūtį, tačiau nustačius genetinę mutaciją, siūlomos radikalios operacijos, nes tokiu atveju yra ženkli vėžio atkryčio arba onkologinės ligos pasikartojimo galimybė.
„Genetiniai tyrimai chirurgus įpareigoja ir suteikia laisvių: galime pacientui suteikti geresnę pagalbą siūlydami adekvačias operacijas, išvengiant pakartotinio gydymo“, – sakė NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.
Pavasarį Vienoje vykusioje krūties vėžiui skirtoje konferencijoje dalyvavusi A.Leveckytė teigė, kad anksčiau nustačius polinkį susirgti krūties vėžiu būdavo patariama pašalinti abi krūtis.
„Dabar situacija keičiasi, krypstama į stebėseną. Lietuvoje galime pasidžiaugti, kad jei moteriai nustatoma BRCA1 arba BRCA2 mutacija, jai priklauso 3 krūtų tyrimai per metus“, – aiškino A.Leveckytė ir patikslino, kad pacientė pretenduoja į mamogramos, echoskopijos ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimus.
Pasak gydytojos, ir pacientės vis dažniau sako, kad nenori skubėti: renkasi stebėseną bent metams, dviem.
„Sako: o gal tiek laiko neoperuojam? Paskui praeina metai, dveji ir sako, kad vaikšto pas gydytojus, darosi tyrimus, yra gana rami, išvengia didelių operacijų ir galimų komplikacijų“, – pastebi A.Leveckytė.
Medikė pridūrė, kad saugantis krūties vėžio ir pašalinus krūtis, atliekamos rekonstrukcinės operacijos, tačiau implantus kas 10–15 metų reikia keisti, implantą organizmas gali atmesti.
„Yra pacienčių, kurios patologiškai bijo vėžio ir jei dar nustatoma mutacija, jos prašo šalinti krūtis, nes taip nori. Mes, chirurgai, negalime prieštarauti ir visada pritariame. Jei pacientė jaučia, kad jai taip bus ramiau gyventi, rekomenduojame krūtis pašalinti“, – sakė A.Leveckytė.
