Užkerta kelią ligai
Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys, kaip taisyklė, simptomų neturi. Pastebėta, kad su amžiumi rizika susirgti didėja. Todėl Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programą, pagal kurią visi 50–74 m. amžiaus gyventojai kviečiami išsitirti nemokamai.
Pirmasis žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs slapto kraujavimo testą.
„Šios programos pagrindinis instrumentas yra kraujo, kuris nėra matomas plika akimi, tyrimas, leidžiantis sužinoti, ar kraujas iš storosios žarnos nepatenka į išmatas“, – paaiškina Klaipėdos universiteto ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Jis pabrėžia, kad teigiamas slapto kraujavimo testo rezultatas dar nereiškia, jog žmogus serga vėžiu. Onkologinė liga nustatoma tik 2 proc. visų atvejų. Dauguma atvejų medikai „atranda“ ikivėžinius susirgimus, kitas ligas, kurios didelio pavojaus nekelia.
Norint išsiaiškinti kraujavimo priežastį pacientams skiriamas ištyrimas kolonoskopija.
Virškinamajame trakte atsiradęs mažytis polipas gali supiktybėti ir taip išsivystyti storosios žarnos vėžys. Kolonoskopijos metu polipą pastebėjęs gydytojas gali jį bemat pašalinti ir taip užkirsti kelią ligai.
Ankstyva diagnozė – lengvesnis gydymas
„Visame pasaulyje pamažu daugėja storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių, net šalyse, kurių virtuvėje dominuoja sveika mityba. Lietuvoje kasmet nustatomas 4–6 proc. daugiau storosios žarnos vėžio atvejų.
Tai rodo, kad turime ligą, kuri ateityje bus tik dar aktualesnė. Kitas vertus, jei vėžys nustatomas anksti – pirmos arba antros stadijos – neretai taikomas tik chirurginis gydymas“, – paaiškina N.E.Samalavičius.
„Vadinasi, mes žmogų galime gydyti žymiai efektyviau – jis pasveiksta ir grįžta į visavertį gyvenimą. Iš kitos pusės – gydymas žymiai pigesnis visuomenei. Tai reiškia žymiai mažesnę naštą: išlošiame ne tik gyvybės, bet ir finansine prasme“, – prevencinės storosios žarnos vėžio programos privalumus vardijo profesorius.
Kai pacientui nustatomas, trečios stadijos storosios žarnos vėžys, vien chirurginio gydymo neužtenka, prireikia ir chemoterapijos. Agresyvesnis gydymas didina ir komplikacijų bei liekamųjų reiškinių riziką.
Todėl nepasinaudoti galimybe vėžį nustatyti anksti – lyg paleisti laimės paukštę.
Ragina nebijoti
Medikai pastebi, kad aktyviau tikrintis gyventojai vengia dėl kolonoskopijos tyrimo. Tačiau N.E.Samalavičius nuramina, kad pacientų baimės – nepagrįstos.
„Lietuvoje neretas žmogus prisimena laikus, kai kolonoskopija buvo atliekama be nuskausminimo. Kartą tai patyrę žmonės kolonoskopijos bijo, nes žino, kokį diskomfortą gali sukelti ši procedūra.
Dabar, su labai retomis išimtimis, kolonoskopija atliekama su intravenine nejautra. Toks tyrimas yra visiškai neskausmingas ir nesukelia jokių nemalonių prisiminimų“, – patikina N.E.Samalavičius.
Pasak jo, žinoma, kad medicininė procedūra yra susijusi su komplikacijų pavojumi, bet prevencinės programos rėmuose atliekamo tyrimo rizika yra maža ir nusveria galimą jo naudą, nustatant ligą.
Kas didina vėžio riziką?
Profesorius pasakoja, kad storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas yra jaunesniems žmonėms, tad diskutuojama, jog prevencinę programą reikėtų jauninti ir kviesti gyventojus pasitikrinti jau nuo 45 metų.
Tačiau amžius – ne vienintelis pavojaus signalas. Didesnę tikimybę susirgti turi tie, kurių kraujo giminaičiams buvo diagnozuota liga.
„Jeigu vienam iš tėvų arba broliui, seseriai yra nustatytas storosios žarnos vėžys arba ikivėžinis susirgimas – storosios žarnos polipas – tokiam žmogui reikėtų pagalvoti, ar jam nereikia taikyti specifinių priemonių. Pirmiausia, dėl to reikėtų pasitarti su gydytoju“, – pataria N.E.Samalavičius.
Didesnės rizikos grupėje atsiduria asmenys, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis. Pavyzdžiui, ilga opinio kolito istorija didina pavojų susirgti storosios žarnos vėžiu.
„Reikėtų atsiminti, kad žmonės, kurie mažiau juda, turi viršsvorio, valgo daug raudonos mėsos, maitinasi nesveikai gali dažniau susirgti storosios žarnos vėžiu“, – įspėja profesorius.
Pataria sekti žarnyno veiklą
Simptomus paprastai turi tik pažengęs storosios žarnos vėžys. Bet net ir tuomet laikas yra svarbu, tad pas gydytoją patartina apsilankyti vos tik pastebėjus galimus ligos ženklus.
„Žmogus turėtų įsiklausyti į savo žarnyno funkciją, kuri būna susiklosčiusi per ilgus metus. Jei dėl nesuprantamų priežasčių žarnyno funkcija staiga pakinta, derėtų susimąstyti ar tam negali būti kokios organinės priežasties, įskaitant vėžį“, – pataria N.E.Samalavičius.
Dažniausias storosios žarnos vėžio simptomas – kraujo pasirodymas išmatose. Taip pat gali pasireikšti su vidurių užkietėjimu besikaitaliojantis viduriavimas, melagingas noras tuštintis. Tam tikros ligos formos gali sukelti mažakraujystę ir bendrą silpnumą.
„Kalbant apie simptomus, reikėtų negąsdinti žmonių ir pasakyti, kad storosios žarnos vėžys vien tik sau būdingų simptomų neturi. Kitaip tariant, kuo šis vėžys bepasireikštų, ir kitos ligos gali turėti tuos pačius simptomus, tad vien iš jų nustatyti onkologinį susirgimą neįmanoma. Bet simptomai padeda įtarti vėžį“, – pabrėžia profesorius.
Dėl kokių ligų būtina išsitirti?
Lietuvoje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl dalyvavimas jose pacientams nieko nekainuoja.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
