„Atskirti peršalimo ligas nuo rimtesnių gali būti sudėtinga, nes kai kurie simptomai sutampa. Peršalimą dažniausiai išduoda sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ar lengvi galvos ir kūno skausmai.
Tačiau, jei pasireiškia didesnis nei 38,3°C karščiavimas, stiprus galvos skausmas, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumišimas ir simptomų atsinaujinimas po to, kai sveikatos būklė buvo pagerėjusi, tai gali būti įspėjamieji simptomai, kurie signalizuoja apie kitas ligas. Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – pasakoja A. Stankevičius.
Jei peršalimo simptomai nepagerėja per 10 dienų arba net sustiprėja, o kartu su jais patiriamas stiprus galvos ar krūtinės skausmas, nuolatinis kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, tai gali būti įspėjamasis ženklas apie antrinę bakterinę infekciją, sinusitą ar pneumoniją.
Peršalimo ligos aktyvios visus metus
Nepriklausomai nuo sezono, dažniausia peršalimo ligų priežastis yra virusinės infekcijos. Vasarą vis dar gali cirkuliuoti kvėpavimo takų virusai, tokie kaip rinovirusai ir enterovirusai, bei sukelti peršalimo ligas. Taip pat prie suprastėjusios savijautos gali prisidėti ir atsivėsinimui skirtos priemonės.
„Šaltas oras iš oro kondicionierių kartais gali sukelti nosies takų sausumą, todėl virusams gali būti lengviau patekti į organizmą ir sukelti peršalimo ligas. Todėl itin karštomis dienomis oro kondicionierių reikėtų naudoti atsargiai ir pasirinkti ne minimalią galimą temperatūrą.
Taip pat nepamirškite, jog per greitas ar per dažnas šaltų gėrimų vartojimas gali sukelti gerklės sudirginimą arba „smegenų atšalimą“. Dėl šios priežasties, gerdami itin šaltus gėrimus, neskubėkite“, – aiškina šeimos gydytojas.
Dažnai klaidingai manoma, kad peršalimo ligas sukelia maudynės ežere ar kitame atvirame vandens telkinyje. Tačiau anot A. Stankevičiaus, maudynės vasarą neturi tiesioginės įtakos peršalimo ligoms, o gaivus dušas ar vonia gali net padėti palengvinti simptomus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog per didelis šalto vandens poveikis arba ilgas buvimas vėsioje aplinkoje gali laikinai nuslopinti imuninę sistemą ir žmogus gali tapti jautresnis infekcijoms. Todėl mėgautis vandens pramogomis reikėtų atsargiai ir įsivertinti vandens ir oro temperatūros skirtumą.
Išvengti peršalimo padės teisinga higiena
Peršalimo ligas vasarą gali lemti ir imuninės sistemos būklė, todėl vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ar suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis gali dažniau peršalti ir šiltuoju metų laiku. Norint išvengti negalavimų, rekomenduojama riboti artimą kontaktą su sergančiais žmonėmis bei laikytis asmeninės higienos.
„Svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu ne trumpiau nei 20 sekundžių. Ypač, jei lankėtės viešose vietose ar lietėtės prie skirtingų paviršių. Po kontakto su sergančiais žmonėmis rekomenduojama neliesti veido, ypač akių srities, nosies ir burnos. Taip pat labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą: pasirūpinti pilnaverte mityba, reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti, kontroliuoti stresą bei gerti daug vandens“, – aiškina A. Stankevičius.
Vis dėlto, peršalus ir norint greičiau pasveikti reikėtų daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, pavyzdžiui, vandens, žolelių arbatos ar skaidrių sriubų. Tai padės nuraminti gerklės skausmą ir išvalyti susikaupusias gleives.
Taip pat palengvinti kai kuriuos simptomus gali ir nereceptiniai vaistai – fiziologinio tirpalo nosies purškalai arba skalavimo skysčiai gali sumažinti nosies užgulimą ar gerklės skausmą. Prieš naudojant įvairius vaistus, svarbu nepamiršti pasikonsultuoti su vaistininku arba sveikatos priežiūros specialistu, kuris, atsižvelgdamas į individualias aplinkybes, galės pateikti tinkamas rekomendacijas.
Gali užklupti ir kitos ligos
Sveikatos negalavimus šiltuoju metu sezonu gali sukelti ne tik peršalimas, bet ir kitos ligos. Pavyzdžiui, perkaitimas ir peršalimas gali turėti bendrų simptomų, todėl reikėtų žinoti, kaip juos atskirti.
„Nors tokie simptomai kaip nuovargis, galvos ir kūno skausmai ar pakilusi kūno temperatūra pasireiškia sergant tiek peršalimo ligomis, tiek patyrus perkaitimą. Tačiau pastarąjį dažniausiai išduoda gausus prakaitavimas, paraudusi oda ar padažnėjęs kvėpavimas. Jei įtariate, jog galėjote perkaisti, svarbu persikelti į vėsesnę aplinką, gerti daug skysčių ir pailsėti“, – pažymi A. Stankevičius.
Mėgautis gamta bei vasaros teikiamais malonumais gali sutrukdyti ir erkės, kurios įsisiurbusios sukelia riziką susirgti erkiniu encefalitu.
Pirmieji šios ligos simptomai panašūs į peršalimo, tačiau erkinį encefalitą išduoda stiprus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, kartais ir neurologiniai simptomai – sumišimas, paralyžius ar traukuliai. Todėl turėjus kontaktą su erke ir pasireiškus tokiems negalavimams, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
