Gydytoja apie ultragarso tyrimus: kokias ligas nustato ir kaip tinkamai pasiruošti

Echoskopija arba ultragarso tyrimas – tai neinvazinis tyrimo metodas, skirtas struktūriniams ir kai kuriems funkciniams organizmo pokyčiams įvertinti realiu laiku, rašoma pranešime spaudai. 

Tai, pasak echoskopuotojos R. Verikienės, yra pirmo pasirinkimo tyrimo metodas, mat yra greitas, patogus, neskausmingas, lengvai prieinamas, o svarbiausia – visiškai nekenksmingas.

„Echoskopijos metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, kurios vadinamos ultragarsu, tokio garso žmogaus ausis negirdi. Jonizuojanti spinduliuotė nėra naudojama kaip kituose radiologiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, rentgene ar kompiuterinėje tomografijoje, todėl echoskopija gali būti atliekama tiek suaugusiems, tiek vaikams ar nėščioms moterims. Beje, tyrimą galima atlikti tiek kartų, kiek reikia, o tai labai patogu, jei reikia vertinti gydymo efektyvumą ar būklės dinamiką“, – paaiškino gydytoja.

Echoskopiškai dažniausiai tiriami pilnaviduriai arba tuščiaviduriai organai, užpildyti skysčiu (šlapimo, tulžies pūslė, kraujagyslės), kuriuose nėra oro, dujų, nes jos nepraleidžia ultragarso. Kartais gali būti vertinamos pakitusios skrandžio ar žarnų sienelės, kurios yra arčiau daviklio nei juose esančios dujos.

Echoskopuotoja R. Verikienė rekomenduoja ultragarso tyrimą atlikti tada, kai jaučiamas skausmas, čiuopiamas darinys ar anksčiau atliktų echoskopijų metu buvo tam tikrų pakitimų: „Jauniems žmonėms ultragarso tyrimai paprastai atliekami, jei jie turi kokių nors skundų. Vyresnio amžiaus asmenims tikslinga išsitirti ir nesant nusiskundimų, nes yra daugybė ligų, kurios pradinėse stadijose neturi jokių klinikinių požymių.“

Echoskopu vertinama organų padėtis, dydis, struktūra, ar nėra papildomų darinių (gerybinių ar piktybinių auglių, akmenų), skysčio, tačiau šis tyrimas, anot specialistės, neparodo, kaip organas veikia. Siekiant išsiaiškinti, ar dominantis organas funkcionuoja gerai, atliekami kraujo tyrimai.

„Jei krūtyse yra implantai, galime įvertinti jų būklę: ar jie neplyšę, ar nepakeitę padėties. Atlikdami kraujagyslių tyrimus, vertiname sienelių būklę, ar nėra uždegiminių pokyčių (pvz., Takayasu arteritas, flebitas ir kt.), atsisluoksniavimo (disekacijos), aterosklerotinių plokštelių, įgimto ar įgyto susiaurėjimo, arterioveninių malformacijų, ūmios ar lėtinės trombozės venose, kaip funkcionuoja venų vožtuvėliai, koks kraujo tėkmės greitis“, – kalbėjo gydytoja echoskopuotoja.

Kokį radiologinį tyrimo metodą rinktis, anot echoskopuotojos R. Verikienės, sprendžiama pagal tai, kokią patologiją (ligą) gydytojas įtaria ir kokį organą nori ištirti. Echoskopija atliekama, kai siekiama ištirti minkštuosius audinius, sąnarius, vidaus organus ar kraujagysles.

„Ultragarsas nepraeina per dujas, slopinamas kauliniame audinyje, todėl netinka tirti organus, kuriuose yra oro, dujų ar kaulų būklei vertinti. Kaulams, plaučiams vertinti labiausiai tinka rentgeno tyrimas. Jei visgi lieka neaiškumų, papildomai skiriama kompiuterinė tomografija, – paaiškino gydytoja. – Abu šie tyrimai naudoja rentgeno spindulius, beje, kompiuterinė tomografija jų sunaudoja iki tūkstančio kartų daugiau nei rentgeno tyrimas.

Kadangi rentgeno spinduliai yra kenksmingi žmogaus organizmui, jais negalima piktnaudžiauti, todėl šiems tyrimams būtinas gydytojo siuntimas. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), nors ir laikomas visiškai nekenksmingu, bet nerekomenduojamas pirmus tris nėštumo mėnesius, jo negalima atlikti asmenims, kurie kūne turi metalo, senos kartos širdies stimuliatorių ar defibriliatorių.

Pasak echoskopuotojos R. Verikienės, MRT labiausiai tinka tirti minkštuosius audinius, smegenis, vidaus organus, bet užtrunka gerokai ilgiau nei echoskopija. Ultragarso tyrimas gali būti atliekamas suaugusiems žmonėms, nėščiosioms ir vaikams. Nuo kitų radiologinių tyrimų skiriasi dar ir tuo, kad gaunamas vaizdas realiu laiku.

Šeimos gydytojas, priklausomai nuo įtariamos patologijos, gali skirti ultragarso arba rentgeno tyrimą. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimus skiria antrinio ir tretinio lygio gydytojai specialistai. Kadangi echoskopija yra visiškai nekenksmingas tyrimas ir neturi jokio šalutinio poveikio, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre gali būti atliekamas ir be gydytojo siuntimo.

Šiais laikais naudojant pažangią ultragarso techniką, ultragarso tyrimas yra gana tikslus, tačiau, kaip teigė echoskopuotoja, nėra šimtaprocentinio tikslumo. Todėl, esant poreikiui, pasitelkiami ir kiti tyrimai: rentgenas, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, scintigrafija, fibroskopija.

„Kadangi echoskopija yra lengvai prieinamas, pigus, greitas ir neskausmingas tyrimas, pacientą pradedame tirti būtent juo. Jei echoskopiškai matome papildomus darinius neryškiomis ribomis, su kraujotaka, kalcinatais ar daugiakamerines storasienes cistas, specifiškai pakitusius limfmazgius arba kai tyrimą atlikti labai sunku ir negalime gana tiksliai įvertinti tam tikrų organų ar darinių, rekomenduojame patikslinimui atlikti kitus tyrimus. Jei matome pakitusį skydliaukės, kepenų ar kasos audinį, inkstų parenchimą, patariame atlikti kraujo tyrimus pakitusio organo funkcijai įvertinti“, – pasakojo echoskopuotoja R. Verikienė.

Pilvo echoskopija anot gydytojos, atliekama dažniausiai. Jos metu echoskopuotojas apžiūri ir įvertina kepenis, tulžies pūslę, tulžies latakus, kasą, blužnį, inkstus, pažiūri, ar nėra laisvo skysčio, pakitusių limfmazgių pilvo ertmėje, aprašo, jei mato papildomus darinius. Nepakitę antinksčiai dažniausiai echoskopiškai nesimato, bet jei jie matomi, gydytojas juos įvertina ir aprašo. Prieš šį tyrimą rekomenduojama nevalgyti, negerti, nekramtyti kramtomosios gumos bent 8 val.; 1–2 dienas vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų.

Tyrimo metu vertinamas skydliaukės audinys, jo struktūra, kraujotaka, ar nėra mazgų (jei yra, kokie jie, ar reikalingas papildomas ištyrimas). Įvertinamos ir aprašomos prieskydinės liaukos, jei yra matomos. Taip pat įvertinami ir aprašomi sritiniai limfmazgiai, jų dydis, struktūra. Šiam tyrimui pasiruošti nereikia.

Tyrimo metu vertinamas krūtų audinys, koks audinys vyrauja, laukiniai latakėliai, papildomi dariniai, jei tokių yra (pvz., cistos, fibrocistiniai pakitimai, kalcinatai ar piktybiškumo požymių turintys dariniai), sritiniai limfmazgiai. Šiam tyrimui pasiruošti nereikia, bet geriausia, pasak specialistės, profilaktiškai tyrimą atlikti 10–12 ciklo dienomis, po kūdikio maitinimo nutraukimo turėtų praeiti nors 6 mėn., tačiau jei turite skundų, jaučiate skaismą ar čiuopiate darinį, echoskopiją reikėtų atlikti kuo greičiau, nekreipiant dėmesio į ciklo dienas.

Tyrimo metu vertinamas limfmazgių dydis ir struktūra, o esant pakitimams – ir kraujotaka. Paprastai atliekama vienos srities limfmazgių echoskopija, pvz., kaklo, pažastų arba kirkšnies. Retais atvejais, pvz., kai įtariama kraujo liga, gydytojas gali paskirti visų minėtų sričių limfmazgių ultragarso tyrimą. Šiam tyrimui pasiruošti nereikia.

Užčiuopus poodinį darinį, galima atlikti jo echoskopiją, įvertinti dydį, struktūrą, kraujotaką, ar darinys neturi piktybiškumo požymių. Specialiai pasiruošti nereikia.

Tyrimo metu naudojamas dopleris, todėl tyrimas dar kartais vadinamas dopleriu arba dupleksu, įvertinamos giliosios ir paviršinės kojų venos, apžiūrima, ar nėra lėtinės ar ūmios trombozės požymių, įvertinama venų vožtuvėlių būklė, ar nėra lėtinės ligos požymių. Jei matomos perforuojančios venos, jos aprašomos. Galime atlikti abiejų arba vienos kojos tyrimą. Specialiai pasiruošti nereikia.

Tyrimo metu taip pat naudojamas dopleris, vertinamos giliosios ir paviršinės venos. Skirtingai nuo kojų venų tyrimo, dažniausiai atliekamas vienos rankos tyrimas, mat jis atliekamas įtariant ūminę rankos venų trombozę, o vėliau stebimas gydymo efektyvumas. Specialiai pasiruošti nereikia.

Tyrimas dažniausiai atliekamas vieno sąnario (pvz., kelio, peties, alkūnės ar riešo) ultragarso tyrimas. Jo metu vertinami sąnariniai paviršiai, raiščiai, sausgyslės, meniskai. Specialiai pasiruošti nereikia.

Inkstų kraujagyslių echoskopija skirta įvertinti, ar nėra įgimto ar įgyto inkstų arterijų susiaurėjimo, jo metu naudojamas dopleris. Įvertinamos ir pridėtinės inksto arterijos, jei tokių yra. Matuojamas kraujo tėkmės greitis aortoje bei inkstų arterijose, rezintentiškumo indeksas ir kiti parametrai. Šiam tyrimui reikia pasiruošti:

– Nevalgyti, negerti ir nekramtyti kramtomosios gumos nors 8 val.

– 1–2 dienas vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų.

– Ryte nevartoti vaistų nuo kraujospūdžio.

– Dvi valandas iki tyrimo nerūkyti.

– Pageidautina 15 min. iki tyrimo ramiai pasėdėti.

Šio tyrimo metu naudojamas dopleris, matuoja kraujo tėkmės greitį aortoje, pilviniame kamiene, viršutinėje pasaito arterijoje ir, jei matoma, apatinėje pasaito arterijoje. Šiam tyrimui reikia taip pat pasiruošti, kaip ir prieš inkstų kraujagyslių ultragarso tyrimą.

Ultragarso technologija pradėta naudoti medicinoje daugiau nei prieš 70 metų. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė tyrimų, patvirtinančių ultragarso saugumą žmogui. Taigi ultragarso tyrimas yra visiškai saugus, jį galima atlikti tiek suaugusiems, tiek vaikams, taip pat nėščioms moterims tiek kartų, kiek reikia, mat aukšto dažnio garso bangos, vadinamos ultragarso bangomis, yra visiškai nekenksmingos.

Pasiruošimas ultragarso tyrimui priklauso nuo to, kokie organai tiriami. Yra tyrimų, kuriems pasiruošti nereikia, pvz., minkštųjų audinių, limfmazgių, seilių liaukų, sąnarių, kojų ir rankų venų, kaklo kraujagyslių, skydliaukės, krūtų echoskopijos.

„Nors krūtų echoskopijai ir nereikia pasiruošti, tiksliausi rezultatai gaunami tyrimą atliekant 10–12 ciklo dienomis. Vidaus organų ultragarso tyrimams reikia pasiruošti, kadangi dujos, kaip minėjau, nepraleidžia ultragarso, tad svarbu, kad žarnyne jų būtų kuo mažiau, po valgio susitraukia tulžies pūslė, todėl nebegalime įvertinti jos spindžio ir sienelių, o maistas skrandyje gali uždengti dalį arba visą kasą“, – paaiškino echoskopuotoja R. Verikienė.

Prieš vidaus organų echoskopiją patartina 8 val. nevalgyti, negerti skysčių, nekramtyti kramtomosios gumos, nes virškinimo procesas prasideda burnoje. Smegenys, gavusios impulsą, jog burnoje kažkas yra, siunčia informaciją tulžies pūslei, kad pasiruoštų virškinimui, todėl ši gali susitraukti ir jos nebebus galima įvertinti.

Keletą parų patartina nevartoti pilvą pučiančių produktų: kriaušių, obuolių, pupų, žirnių, kopūstų, svogūnų, česnakų, varškės, riešutų. Prieš šį tyrimą galima išgerti rytinius vaistus su nedideliu kiekiu vandens. Jei labai troškina, iki tyrimo galima suvilgyti lūpas ar išgerti porą gurkšnių negazuoto vandens.

Pasak gydytojos echoskopuotojos, pasiruošimas inkstų kraujagyslių ir pilvinių aortos šakų tyrimui toks pat, kaip ir vidaus organų echoskopijai, tačiau papildomai reikėtų prisiminti, jog negalima vartoti rytinių vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ir nerūkyti 2 val. iki tyrimo, nes tai turi įtakos kraujagyslių sienelėms, t. y. išmatuoti kraujo tėkmės greičiai gali būti nepakankamai tikslūs, o esant žemam kraujo spaudimui, gali būti, kad kraujo tėkmės greičio visai nepavyks išmatuoti. Prieš šiuos tyrimus reikėtų ramiai pasėdėti nors 15 min.

Tiriant šlapimo pūslę, priešinę liauką, gimdą su priedais per pilvo sieną, reikia, kad šlapimo pūslė būtų pilna, todėl prieš tyrimą reikėtų išgerti negazuoto vandens. Tačiau neskubėkite gerti vandens, jei kartu paskirta vidaus organų ir šlapimo pūslės echoskopija. Gydytojas pirmiausia apžiūrės vidaus organus (juos tiriant negalima gerti 8 val.), o tuomet pasakys, ar šlapimo pūslė pakankamai prisipildžiusi. Jei ne, rekomenduos išgerti vandens ir šlapimo pūslę įvertins po 15–30 min.