Pasak A.Berūkščio, gydytojai deda daug pastangų, kad padėtų pacientams geriau valdyti ligą ir sumažintų mirčių, infarktų, insultų, širdies nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir kitų organizmo pažeidimų.
Kardiologo teigimu, geriausias efektas pasiekiamas gyvensenos pokyčiais, tačiau taip pat gali būti skiriami vaistai ir atliekama moderni kraujospūdžio gydymo procedūra.
Sprendimas atlikti procedūrą gali būti priimtas, kai hipertenzijos gydymas vaistais yra nepakankamai efektyvus arba pacientai priskiriami aukštos rizikos grupei.
Negalavimus dažnai lydi įtampa ir nerimas. Kai kraujospūdis labai aukštas, pavyzdžiui, siekia 180/120 mm Hg, pacientus gali kamuoti krūtinės ir stiprūs galvos skausmai, gali pykinti, ūžti ausyse, sutrikti regėjimas, juntamas nerimas ar tampa sunkiau kvėpuoti.
Medikai pastebi, kad hipertenzijos varginami žmonės gali patirti ne tik fizinių negalavimų, bet ir psichologinę įtampą. Pavyzdžiui, vienas iš pacientų pasakojo, kad galvos skausmas jį kamuodavo kiekvieną vakarą, nors jis ir bandydavo nusiraminti. Kraujospūdis buvo aukštas ir nekrito. Kilo minčių, kad smegenyse susiformavo aneurizma, ir šios mintys kėlė stiprų nerimą.
Tad bendrauti su specialistais buvo labai svarbu – vizitai ir ramino, ir suteikė daug informacijos apie arterinės hipertenzijos gydymo galimybes. Vyras sutiko, kad jam būtų atlikta kraujospūdžio gydymo procedūra, nes jo kraujospūdis buvo labai aukštas – reikėjo vartoti net 5–6 skirtingų klasių vaistus. Paciento gyvenimo kokybė buvo smarkiai apribota.
Atvejus, kai hipertenzijai valdyti skiriama trijų ar daugiau klasių vaistų, medikai priskiria rezistencinės arterinės hipertenzijos formai. Skaičiuojama, kad ši ligos forma kamuoja apie 10 proc. pacientų.
Procedūros atliekamos Vilniuje ir Kaune. Atsiliepimai po pažangios procedūros rodo, kad pacientai tapo laimingesni, nes dingo įtampa, kai guli lovoje ir galvoji, kad rytoj nebeatsikelsi, nes gali ištikti širdies smūgis ar insultas.
Lietuvoje kraujospūdžio gydymo procedūras atlieka VU ligoninės Santaros klinikų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų specialistai. Jas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Šis sprendimas padeda pakeisti vieną ar du medikamentus.
Procedūrą atliekantis specialistas pasiekia konkrečius į inkstus vedančius nervus, kurie yra pernelyg aktyvūs ir lemia aukštą kraujospūdį.
Į inkstus krauju aprūpinančią arteriją laikinai įvedamas nedidelis vamzdelis. Paskleidžiama radijo dažnio energija į pernelyg aktyvius nervus jų aktyvumui nuslopinti. Vadinamoji inkstų denervacijos procedūra paprastai trunka apie valandą.
Daug tokių procedūrų atlikęs A.Berūkštis teigia, kad dauguma pacientų namo gali grįžti po kraujospūdžio gydymo procedūros praėjus vienai ar dviem dienoms.
Pokyčiai džiugina. „Procedūra buvo neskausminga. Tave užmigdo, tu atsikeli, ir viskas baigta. Jei reikėtų, pakartočiau. Dabar galiu mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir jaučiuosi laisvas“, – tokie ir panašūs atsiliepimai džiugina procedūras atliekančius gydytojus.
Anot vienos pacientės, po procedūros reikėjo laiko suprasti, kad kraujospūdis yra normalus. Moterį džiugina paprasti dalykai, pavyzdžiui, kad ji gali išeiti pasivaikščioti ilgesnius atstumus, dirbti biure. Iki tol ji nueidavo vos 800 metrų ir nebeturėdavo jėgų.
Prieš procedūrą vidutinis sistolinis kraujospūdis vidutiniškai būdavo 155 mm Hg, tačiau kartais pakildavo net virš 200 mm Hg.
Pasitikrinti kraujospūdį – bent kartą per metus
- Gydytojų teigimu, ligą išduoda, kai sistolinis („viršutinis“) kraujospūdis yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujospūdis didesnis nei 90 mm Hg. Kraujospūdį reikėtų matuoti mažiausiai du kartus. Dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis.
- Laikoma, kad kraujospūdžio patikrinimas yra geriausias būdas sužinoti, ar žmogus serga hipertenzija. Kadangi dauguma arterine hipertenzija sergančių žmonių nejaučia jokių simptomų, asmenims nuo 35 metų rekomenduojama bent 1 kartą per metus pasimatuoti arterinį kraujospūdį.
- Pareiga inicijuoti hipertenzijos gydymą dažniausiai tenka šeimos gydytojams. Pacientus, kuriems užfiksuotas labai aukštas kraujospūdis, jie gali nukreipti pas kardiologijos ar endokrinologijos specialistus atlikti papildomų tyrimų.
Serga kas ketvirtas suaugęs lietuvis
- Skaičiuojama, kad Lietuvoje arterine hipertenzija serga vienas iš keturių suaugusių gyventojų, tačiau didesnė dalis sergančiųjų nežino apie ligą ir jos sukeliamą riziką, taigi nesiima jokių priemonių ir sprendimų.
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje arterine hipertenzija serga apie 1,28 mlrd. suaugusių gyventojų. Ligą lemia tokie rizikos veiksniai kaip paveldimumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, menkas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas.
- Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, tokios kaip miokardo infarktas, smegenų insultas, širdies nepakankamumas ir kitos, Lietuvoje yra beveik pusės (48 proc.) mirčių priežastis. Dalis šių mirtinų ligų yra arterinės hipertenzijos pasekmė.
