Nustatyta, kad prieširdžių virpėjimą turintiems žmonėms gresia 5 kartus didesnė rizika patirti insultą.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja kardiologė Loreta Mikšėnaitė patarė, kaip laiku pastebėti prieširdžių virpėjimą ir užkirsti kelią ligos komplikacijoms.
Kai prieširdžių virpėjimo priepuolis žmogų ištinka pirmą kartą, dažniausiai jis pajaučia diskomfortą krūtinėje ar neritmišką širdies plakimą. Širdis „vartaliojasi“, „dreba“, kai kurie sako, kad burbuliuoja kaip verdantis puodas, pastebėjo L.Mikšėnaitė ir pabrėžė, svarbu širdies ritmą atstatyti per 48 valandas.
„Rekomendacija yra, kad ligonis įsidėmėtų, kurią valandą jis pajuto širdies ritmo sutrikimą“, – lrytas.lt pasakojo gydytoja kardiologė.
Tačiau ne visada prieširdžių virpėjimas užklumpa staigiu priepuoliu. Neretai žmogus nieko neįtaria, net mano, kad jo širdis sveika. „Maždaug 30 proc. pacientų apskritai nepajaučia širdies ritmo sutrikimo pradžios“, – paaiškino L.Mikšėnaitė.
Deja, tuomet žmogus pas medikus patenka jau dėl prieširdžių virpėjimo komplikacijų, pavyzdžiui, dėl širdies nepakankamumo t.y. atsiradusio dusulio, sumažėjusios fizinio krūvio tolerancijos, kojų tinimo, blogos nuotaikos ar pablogėjusios išeminės širdies ligos ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimo.
„Tada pacientas nė nenumano, kas jam nutiko, kreipiasi į gydytoją, kuris nustato prieširdžių virpėjimą“, – pasakojo kardiologė.
Gali sukelti demenciją ir depresiją
L.Mikšėnaitė paaiškino, kad prieširdžių virpėjimas galiausiai sukelia rimtas komplikacijas. Dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo žmogus patenka į gydytojų rankas ir tik tada paaiškėja, kad jo širdies ritmas yra sutrikęs.
Maždaug 30 proc. visų insultų būna dėl prieširdžių virpėjimo. Pastebėta, kad tuomet ir insulto išeitis blogesnė.
„Remiantis statistiniais duomenimis, mirties rizika sergantiems prieširdžių virpėjimu yra nuo pusantro iki trijų kartų didesnė, nei sveikiems žmonėmis.
Esant prieširdžių virpėjimui greičiau progresuoja širdies nepakankamumas.
Dėl prieširdžių virpėjimo taip pat vystosi kraujagyslinė demencija. Manoma, kad nuo širdyje susiformuoja smulkūs trombai ir embolizuoja smulkias smegenų kraujagysles. Insulto mes nematome, bet smulkių kraujagyslių daugybinis užkimšimas sukelia demenciją“, – sakė gydytoja kardiologė.
Ji pridūrė, kad prieširdžių virpėjimas turi įtakos ir psichinei sveikatai, gali įstumti žmogų į depresiją, nes sumažėjęs fizinis pajėgumas ir darbingumas neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei.
Dėl prieširdžių virpėjimo kasmet 1 kartą stacionare gydoma daugiau nei 30 proc. pacientų, dar 10 proc. – 2 ir daugiau kartų.
„Kažkam atrodo nieko tokio porą dienų pagulėti ligoninėje. Bet tai paveikia paciento gyvenimo kokybę, laikinai sutrikdomas jo darbingumas, tai socialinė ir ekonominė našta.
Nereikia pamiršti, kad prieširdžių virpėjimas yra imlus finansine prasme, valstybei kainuoja dideles lėšas“, – pabrėžė L.Mikšėnaitė.
Pataria matuotis kraujospūdį
Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks širdies ritmas. Dabar prieširdžių virpėjimu serga 1 iš 4 vyresnių nei 55 metų gyventojų, bet liga dažnėja. Manoma, kad iki 2050 m. sirgs jau kas trečias.
„Gerėja diagnostika, ilgėja gyvenimo trukmė, žmonės turi daugiau lėtinių ligų, kurios lemia prieširdžių virpėjimo išsivystymą“, – paaiškino L.Mikšėnaitė.
Tiesa, pasitaiko, kad širdies ritmas sutrinka ir jaunam žmogui. Dažniau taip nutinka vyrams nei moterims, bet su metais rizika susirgti prieširdžių virpėjimu susilygina. Gydytoja kardiologė akcentavo, jog kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent kartą per savaitę pasimatuoti kraujo spaudimą.
„Visi elektroniniai kraujospūdžio matavimo aparatai taip pat rodo pulsą. Jeigu žmogaus pulsas visada būdavo 60–70, o dabar – 100. Tai yra pirmas požymis, kad kažkas atsitiko ir reikia kreiptis pas gydytoją“, – patarė L.Mikšėnaitė.
Gydytoja kardiologė paaiškino, kad yra daugybė veiksnių, kurios skatina prieširdžių virpėjimo išsivystymą. Todėl liga neturi vienos aiškios priežasties.
„Pastebėta, kad riziką susirgti galima paveldėti. Jei vienas iš tėvų sirgo prieširdžių virpėjimu, maždaug 30 proc. tikimybė, kad sirgs ir sūnus arba dukra.
Jeigu blogai koreguotas aukštas kraujospūdis, žymiai dažniau sutrinka širdies ritmas. Prieširdžių virpėjimo riziką didina širdies vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas, nutukimas, diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų balanso sutrikimai, lėtinės inkstų, uždegiminės, reumatologinės ligos, obstrukcinė miego apnėja, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu“, – sakė L.Mikšėnaitė.
Ji pridūrė, kad širdies ritmo sutrikimai taip pat būdingi profesionaliems sportininkams, nes ypač aukštų rezultatų siekimas vėliau neigiamai atsiliepia širdies sveikatai.
Gydymą renkasi pacientas
Kai žmogui diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, o taisyklingo širdies ritmo atstatyti greitai nepavyksta, tenka rinktis vieną iš dviejų gydymo taktikų – ritmo arba dažnio kontrolė. Visiems pacientams skiriamos 2 vaistų grupės.
„Viena – skiriami antikoaguliantai, geriami vaistai, kurie, liaudiškai tariant, skystina kraują ir neleidžia širdyje susiformuoti trombams, taip apsaugo nuo insulto.
Antra vaistų grupė – medikamentai, kurie reguliuoja širdies pulsą. Siekiama pagerinti gyvenimo kokybę, kol bus atstatytas širdies ritmas“, – paaiškino L.Mikšėnaitė.
Anksčiau gydymo taktiką parinkdavo gydytojas, tačiau dabar viršų paėmė rekomendacija, kad tai turi būti bendras mediko ir paciento sprendimas.
„Pastebėta, kad išeitys būna geresnės, kai pacientas pats dalyvauja pasirenkant gydymo taktiką, todėl svarbus ligonio ir gydytojo bendradarbiavimas, pasitikėjimas vienas kitu. Kiekvienam pacientui patariu pasirinkti kardiologą, kuriuo pasitiki, ir tik kartu su juo priimti gydymo taktikos sprendimus“, – sakė L.Mikšėnaitė.
Žinoma, pacientams svarbu palaikyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, kontroliuoti lėtines ligas – diabetą, hipertenziją, nutukimą.
Reikia palaikyti subalansuotą mitybą, nerūkyti, griežtai draudžiama vartoti alkoholį.
