Vien Lietuvoje diabetu serga apie 140 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad sergančiųjų yra daugiau, tačiau dalis jų dar nežino, nes liga, ja susirgus, neturi jokių simptomų.
Diabeto kontrolės pagrindas – palaikyti stabilią gliukozės koncentraciją kraujyje. Diabetu sergantys žmonės dažniau patiria gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, tai – vadinamieji „cukraus kalneliai“.
Apie gliukozės koncentracijos šuolius, ligos valdymą ir savirūpos svarbą portalui lrytas.lt papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.
Komplikacijos pažeidžia įvairius organus
„Kylant gliukozės kiekiui kraujyje gali varginti troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis, silpnumas.
Nevaldomai aukštas gliukozės kiekis ilgainiui sukelia lėtines diabeto komplikacijas – akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus, todėl gali tirpti pėdos, blogėti regėjimas, inkstų veikla, ištikti miokardo infarktas, insultas, progresuoti širdies nepakankamumas. Tai nėra baigtinis galimų diabeto padarinių sąrašas“, – įspėjo L. Zabulienė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir sostinės „Centro poliklinikos“ gydytoja pabrėžė, jog sergant cukriniu diabetu svarbu sekti, registruoti ir analizuoti gliukozės kiekio kraujyje pokyčius. Tuomet bus galima laiku pastebėti gliukozės svyravimų dėsningumus, aptarti juos su gydytoju ar slaugytoja, parinkti tinkamą gydymą, kuris leistų gyvenimui tekėti įprasta vaga.
Ypač didelė gliukozės koncentracija kraujyje vadinama hiperglikemija, o priešinga būklė – hipoglikemija.
Kai gliukozės kiekis kraujyje tampa 3,9 mmol/l ar mažesnis, pasireiškia hipoglikemijos simptomai: galvos svaigimas ar skausmas, rankų, kojų ar viso kūno drebulys, silpnumas, nuovargis, padidėjęs prakaitavimas, alkis, pykinimas, dažnas širdies plakimas, ritmo sutrikimas, lūpų ir liežuvio tirpimas ar virpėjimas, dvejinimasis akyse ar neaiškus matymas, nerimas, irzlumas, pyktis ar juokas, sunku susikaupti, sutelkti ir išlaikyti dėmesį.
„Visi hipoglikemijos simptomai praeina suvartojus angliavandenių turinčio maisto, gliukozės ar sušvirkštus gliukagono.
Tiek hiperglikemija, tiek ir hipoglikemija yra sveikatai pavojingos būklės, o jų valdymas ir diabeto gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo paskirto gydymo, savirūpos ir gyvensenos įpročių, tačiau ir daugelio kitų veiksnių – emocinės pusiausvyros, sergančiojo įsitraukimo į gydymą, lūkesčių, noro ir galimybių laikytis rekomendacijų, nuolatinio mokymosi ir bendradarbiavimo, sąmoningumo, savarankiškumo ir motyvacijos, susidūrus su netikėtomis situacijomis, gebėjimo ir drąsos kreiptis pagalbos“, – akcentavo L. Zabulienė.
Aušros fenomenas ir alkoholio žala
Klysta tie, kurie mano, kad gliukozės šuolį sukelia tik saldumynai. „Cukraus injekcija į kraują“ virsta bet koks angliavandeniais gausus maistas – vaisiai, saldūs gėrimai, sultys, balta duona, ryžiai, perdirbti užkandžiai. Todėl valgant svarbu neprarasti saiko.
„Įprastai sveikam žmogui organizmo išskiriamo insulino pakanka gliukozės kiekiui sureguliuoti, ypač, jei žmogus yra fiziškai aktyvus.
Sergant diabetu Svarbu vengti glikemijos šuolių – laiku ir tinkamai vartoti vaistus, laikytis mitybos rekomendacijų ir daugiau judėti, ypač po valgio“, – patarė L. Zabulienė.
Gydytoja endokrinologė paaiškino, kad esant fiziškai pasyviam, suvartota gliukozė po valgio nėra pakankamai įsisavinama į raumenis ir jos kiekis kraujyje didėja.
„Kai kurios ūmios ligos, tarp jų ir gripas, koronavirusas ir kitos infekcinės ligos ar ūmus stresas gali nulemti gliukozės kiekio nevalgius ir po valgio didėjimą, taip pat gliukozės kiekis kyla ir dėl hormoninių, uždegiminių ir imuninių pokyčių, atsparumo insulinui ir tiesioginio kasos pažeidimo“, – įspėjo L. Zabulienė.
Pasak gydytojos, įtakos turi ne tik maistas. „Naktį patirta hipoglikemija pabudus nulemia aukštą gliukozės kiekį, toks reiškinys dažnai vadinamas aušros fenomenu.
Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat gali sukelti hipoglikemiją, dėl kurios vėliau gali reikšmingai padidėti gliukozės kiekis“, – paaiškino L. Zabulienė.
Ligai valdyti – gliukozės stebėsena
Pasak gydytojos endokrinologės, gliukozės kiekio rodiklius stebėti galima dviem būdais. Pirmas – gliukozės matuokliai, kurie naudoja vienkartines juosteles ir turi atmintį, saugančią nuo kelių šimtų iki tūkstančio matavimų rezultatų.
Kitas būdas – nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo jutikliai, kurie nuolat visą parą fiksuoja gliukozės kiekį.
„Toks stebėjimas gali padėti nustatyti ženklius gliukozės kiekio svyravimus, stebėti sąsajas tarp gliukozės rodiklių ir maisto, fizinės veiklos ar psichologinės būklės, aptikti pavojingas hipoglikemijas, ypač naktį, pagelbėti, jei hipoglikemija yra neatpažįstama, numatyti pokyčius pasikartojus panašioms gyvenimiškoms situacijoms“, – pabrėžė L. Zabulienė.
Sergantiesiems pirmojo tipo diabetu nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo jutiklių, kaip svarbios savikontrolės priemonės, įsigijimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
„Rodiklių stebėjimas įtraukia, tampama tarsi savo vakar dienos konkurentu ar partneriu, būna smagu palyginti savo kasdienius pasiekimus ir tampa akivaizdu, kada galima save pradžiuginti, kada verta pasitempti.
Tai leidžia jaustis saugiau ir pasitikėti savimi, sustiprina psichologinę pusiausvyrą, įsitraukimą, norą dalintis savo duomenimis, gebėjimą valdyti ligą“, – akcentavo gydytoja endokrinologė.
„Cukraus kalnelių“ prevencija
Puikus būdas gliukozės kiekiui kraujyje sumažinti yra fizinis aktyvumas. Tinka viskas – nuo ėjimo iki sunkumų kilnojimo.
L. Zabulienė paaiškino, kad fizinė veikla skatina gliukozės įsisavinimą raumenyse ir gerina jautrumą insulinui.
Kitas gydytojos patarimas – valgyti saikingai, rinktis mažesnio dydžio porcijas, į mitybos racioną įtraukti patiekalus, kurie turi daugiau skaidulinių medžiagų ir baltymų, mažai greitai įsisavinamų angliavandenių.
L. Zabulienė pridūrė, kad angliavandenius geriausia palikti pusryčių ar pietų pabaigai.
„Nustatyta, kad pradedant valgyti nuo daržovių ar daug skaidulų turinčio maisto, pavyzdžiui, neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių, riešutų, vėliau valgant baltymų turintį maistą ir tik vėliau angliavandenių turintį maistą galima greičiau pajusti sotumą ir užbėgti už akių „gliukozės šuoliui“ po valgio.
Kartais juokaujama, kad vaikai valgydami sumuštinį „pasluoksniui“, t. y visų pirma skanaudami agurką, tuomet mėsytę ir tik galop valgydami duoną, laikosi taisyklingos mitybos principų“, – pastebėjo gydytoja endokrinologė.
„Norint atsigaivinti vietoj sulčių, kurios greitai ir nesustabdomai padidina gliukozės kiekį, reikėtų rinktis vandenį – geriausią skysčių šaltinį“, – patarė L. Zabulienė.
Ji pridūrė, jog kai kurie diabetui skirti vaistai veiksmingai mažina gliukozės kiekį po valgio, tad svarbu juos gerti, kaip paskyrė gydytojas. Bendras sutarimas dėl diabeto valdymo tikslo ir galimybių jam pasiekti aptarimas su sveikatos priežiūros suteikia laisvę rinktis kaip pagerinti savo sveikatą ir kartu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir savijautą. Sveikata – didžiausias turtas, kurį daugeliu atvejų valdome mes patys.
