Tam, kad būtų rastas vienas tinkamas donoras, turi būti atliktas milžiniškas darbas, ir jo medikai neatliks, jei nebus žmonių aktyvumo, sąmoningumo bei supratimo, kad pagalbos gali prireikti kasdien ir kiekvienam.
Rasti tinkamą – sunku
Lietuvoje labai progresuoja kraujo onkologinių ligų diagnostika ir gydymas. Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija – efektyviausia pagalba, sergantiems kraujo ligomis.
„Lietuvių populiacija labai maža, tad, prireikus, labai sunku rasti tinkamą kaulų čiulpų donorą“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banko koordinatorė gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė.
Pirmiausia donoro ieškoma tarp šeimos narių – tiriami broliai, seserys, artimi giminaičiai, tačiau tikimybė rasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš 26 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo.
Nuo 2008 metų Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banke, koordinatorės Neringos Mikalauskienės ir skyriaus komandos dėka, geranoriškai vykdomas kaulų čiulpų donorų registras. Medikė pastebi, jog gerėjanti sunkių kraujo ligų diagnostika didina sergančiųjų skaičių, todėl šis gydymo metodas tampa labai svarbus ir kaulų čiulpų donorų reikia ir visada reikės.
Norint rasti tinkamą donorą, ištiriama per 300 žmonių. Tad kuo didesnis registras, tuo lengviau surasti reikiamą donorą. Vien iš Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro tinkamą donorą rasti sunku, todėl apie 80 procentų kaulų čiulpų donorų aptinkama Vokietijoje ar Lenkijoje, Italijoje ar JAV ir tik 20 proc. donorų – iš Lietuvos registro.
Svarbiausia sąlyga – puiki sveikata
Donuoti – dovanoti organus, kraują ar kaulų čiulpus gali ne visi, tačiau dažnas gali dalintis informacija, telkti bendraminčius. Medikai pastebi, bene dažniausiai pagalbos ranka tiesiama, kai jos prireikia artimiesiems. Tada į ligoninę plūsta šeimos nariai, draugai ir pažįstami bei išsako norą registruotis kaulų čiulpų donorų registre.
Labiausiai džiugina atvykstantieji be jokio raginimo. Dažnas paklaustas, kodėl tai daro, atsako, kad niekas negali žinoti, kada gali prireikti pagalbos, o tada bėgioti jau nebus laikas. Gydytojai norėtųsi, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasektų gražiu pavyzdžiu, nes kiekvienas donoras yra labai svarbus.
Atvykimo registruotis dieną žmogus turi būti sveikas. Nusprendę registruotis, užpildo anketą bei sutikimą, paimami kraujo mėginiai. Ši informacija perduodama Vilniaus Santaros klinikų Transplantacijos centrui, kur vykdomas tarptautinis registras.
Prireikus kaulų čiulpų donoro, čia ir ieškoma žmogaus, tinkamo recipientui. Kaulų čiulpai gali būti imami dviem būdais – duodant kraujo ar tiesiogiai imant iš kaulų čiulpų. Abiem atvejais po procedūros donoro organizmas visiškai atsistato per dvi savaites.
„Dažną žmogų nuo donorystės dar atbaido mitai, kad bus sužaloti kaulai, procedūra bus skausminga, žmogus liks neįgalus, pakenks galvai, iš kurios imami kaulų čiulpai... Visa tai netiesa, tačiau mitams paneigti reikia laiko“, – sako N. Mikalauskienė.
Dažnai registruotis ateina sergančiojo giminaičiai. Ateina draugai, bendradarbiai, kuriuos paragina gydytojai. Ateina radę informacijos apie laukiančiuosius kaulų čiulpų transplantacijos, ateina aktyvūs donorai, jau pasirinkę kraujo ar organų donoro kelią, ateina auginantys vaikus bei galvojantys apie galimybę padėti kitiems.
Užsiregistruoti potencialiais negiminingų kaulų čiulpų donorais galima Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banke (Respublikinė Šiaulių ligoninė, 2 korpusas, II a. (V. Kudirkos g. 99B), tel.: (8 41) 524 223;
