Tyrimai rodo, kad tokios ligos kaip podagra, psoriazė, uždegiminės žarnyno ligos ir reumatoidinis artritas didina pavojų susirgti širdies liga. Visoms joms būdingas bendras bruožas – lėtinis uždegimas. Manoma, kad daugelis iš pirmo žvilgsnio sveikų žmonių pamiršta būtent šį rizikos veiksnį.
Aterosklerozės pavojus
Dalis tyrėjų net pradėjo širdies ir kraujagyslių ligas vertinti kaip lėtinę uždegiminę arterijų ligą. Dažnai minima aterosklerozė – būklė, kai arterijų sienelėse atsiranda riebalinių plokštelių. Dėl to arterijos sustandėja, o kai nukenčia širdies aprūpinimas deguonimi, kalbama apie vainikinės arterijų ligos pradžią.
Aterosklerozė gali sukelti miokardo infarktą, kai į širdį patenka nepakankamai kraujo, arba išeminį insultą, kai sutrinka kraujo tiekimas į smegenis.
Manoma, kad pirmasis aterosklerozės vystymosi etapas yra tam tikra endotelio – vieno ląstelių sluoksnio, dengiančio arterijas, – pažeidimo forma. Tai gali sukelti didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, kartais vadinamo „bloguoju cholesteroliu“, kiekis.
Cigaretėse esantys toksinai taip pat gali sudirginti arterijų gleivinę ir sukelti pirminį endotelio pažeidimą. Atsiradus tokiai pažaidai, pritraukiami baltieji kraujo kūneliai, kurie sukelia arterijos uždegimą. Baltieji kraujo kūneliai taip pat naikina arterijos sienelėse esantį cholesterolį, todėl susidaro „riebalinės juostelės“ – vienas iš pirmųjų matomų aterosklerozės požymių.
Šie procesai prasideda jauname amžiuje, daugumai dar iki 20-ojo gimtadienio.
Endotelio ląstelių pažeidimas, baltųjų kraujo kūnelių infiltracija ir to sukeltas lėtinis uždegimas gali daugybę metų tyliai tęstis, kol galiausiai arterijose susikaups apnašos.
Ilgalaikis širdį ir smegenis maitinančių arterijų uždegimas ilgainiui gali sukelti miokardo infarktą arba insultą.
Miokardo infarktas, liaudyje dar žinomas kaip širdies smūgis, ištinka, kai širdį maitinančioje arterijoje esanti aterosklerozinė plokštelė tampa nestabili. Kai ji įplyšta, arterijoje susidaro krešulys ir sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju.
Likus kelioms dienoms ar savaitėms iki širdies smūgio, dažnai sustiprėja uždegimo procesas. Tačiau tai nesukelia jokių simptomų, todėl žmongus mano esąs sveikas ir nė neįtaria, kad ji netrukus užklups ūmi širdies liga.
Kaip ištirti uždegimą?
Tiesa, uždegimo lygį organizme galima objektyviai įvertinti. Tai padaryti leidžia C reaktyvinio baltymo kraujo tyrimas. Padidėjęs jo kiekis, kaip ir MTL cholesterolis, rodo išaugusią miokardo infarkto ir insulto riziką.
Tyrimais patvirtinta, kad uždegimo slopinimas gali būti naudingas siekiant sumažinti pakartotinių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip sumažinti uždegimą organizme? Būtina įsidėmėti, kad jį skatina įvairūs gyvenimo būdo veiksniai.
Pavyzdžiui, rūkymas sukelia uždegimą, nes cigaretėse esantys toksinai dirgina organizmą. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir mityba, kurioje daug pusfabrikačių, gali sukelti lėtinį arterijų uždegimą. Priešingai, manoma, kad vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir riebios žuvies valgymas turi priešuždegiminių savybių.
Fiziniai pratimai taip pat mažina uždegimo lygį organizme. Lėtinį uždegimą sukelia nutukimas, ypač viršsvoris ties juosmeniu. Tai viena priežasčių, kodėl itin apkūniems žmonėms patartina numesti svorio.
Svarbu valdyti stresą, nes jis gali sukelti mažo laipsnio uždegiminį atsaką organizme. Gydytojai taip pat pataria palaikyti normalų kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir kūno masės indeksą.
Jei išvengsite uždegimo proceso organizme, galite reikšmingai sumažinti širdies ligų tikimybę ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
„The Conversation“ inf.
