Atvykus į Marijampolės ligoninę, skausmas krūtinėje sustiprėjo, vyrą pylė šaltas prakaitas. Marijampolės ligoninės personalui užregistravus elektrokardiogramą, pacientui diagnozuotas miokardo infarktas.
„Toliau viskas vystėsi žaibo greičiu: skirti medikamentai, nuskausminamieji. Išgirdau, kad susisiekus su Kauno klinikų medikais, nedelsiant būsiu pervežtas į Kauną. Priėmime neužtrukau net pusvalandžio, ir tikrai buvau nustebintas tokios greitos ir koordinuotos medikų reakcijos“, – šiandien šypsosi Jurijus.
Atlikus vainikinių arterijų angiografijos tyrimą, paaiškėjo, kad pacientui visiškai užsikimšusi pagrindinė širdies vainikinė arterija – priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liaudyje vadinama „našlės arterija“.
Medikai džiaugėsi, kad arteriją atverti pavyko per tikrai trumpą laiką. Rasa Karaliūtė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, pastebi, kad ši liga kiekvienam pacientui gali pasireikšti kiek skirtingai.
„Dažniausiai atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, kartais jis plinta į kaklą, apatinį žandikaulį ar kairę ranką, skausmą neretai lydi dusulys, šalto prakaito pylimas, mirties baimė, – aiškina R. Karaliūtė. – Kartais pacientas skausmą sumaišo su skrandžio problemomis, nes skauda saulės rezginio srityje, atsiranda pykinimas, vėmimas.
Neretai miokardo infarktą lydi širdies ritmo sutrikimai ar priešingai atsiranda širdies sustojimo epizodų, dažnai miokardo infarkto pagrindinė išraiška būna staigi mirtis.“
Pajutus šiuos simptomus ir jiems užsitęsus ilgiau nei pusvalandį būtina kviesti Greitąją medicinos pagalbą (GMP). Prof. Olivija Dobilienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad didelė klaida į ligoninę vykti patiems, o ne GMP automobiliu, nes miokardo infarktas gali komplikuotis gyvybei grėsmingais ritmo sutrikimais, kurie gali lemti klinikinę mirtį.
„Kiekviename GMP automobilyje yra defibriliatorius ir laiku panaudotas jis gali išgelbėti gyvybę“, – pažymi prof. O. Dobilienė.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje Jurijui nustačius priekinės tarpskilvelinės šakos užsikimšimą, ji atverta kartu implantuojant stentą.
„Reikia pasidžiaugti, kad Marijampolės ligoninėje pacientui itin greitai nustatyta teisinga diagnozė: tam pakako elektrokardiogramos ir klinikinės būklės įvertinimo.
Kauno klinikų medikai, vertinant elektrokardiogramos pokyčius, taip pat patvirtino, kad būtina neatidėliotina vainikinių arterijų intervencinė procedūra. Laikas, ištikus miokardo infarktui – ypatingai svarbus“, – pabrėžia profesorė.
Pasak R. Karaliūtės, šio paciento gydymo eiga buvo sklandi ir po šešių dienų gydymo stacionare Jurijus išvyko į reabilitaciją. „Ilgą laiką ignoruoti rizikos veiksniai – aukštas cholesterolis, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, lėmė aterosklerozę, o galiausiai miokardo infarktą.
Ankstyvas rizikos veiksnių koregavimas, pasitelkiant sveikos gyvensenos principus ir medikamentus, būtų padėjęs išvengti šios klastingos širdies ligos“, – priduria ji.
Šiuo metu Jurijus jaučiasi gerai. „Esu sužavėtas medikų profesionalumu ir nuoširdžiu darbu. Dėkoju jiems už išsaugotą mano gyvybę“, – sako vyras.
Miokardo infarktas – grėsminga gyvybei būklė, nes staiga užsikimšus širdį maitinančiai kraujagyslei visada yra ritmo sutrikimų pavojus, kurie gali sukelti staigią mirtį. Gydytojai ragina nedelsti ir pajutus pirmuosius simptomus, kviesti GMP ir vykti į gydymo įstaigą.
