Cukriniu diabetu sergantiesiems reikia daugiau: 150 diagnostinių juostelių per mėnesį – neužtenka

2023 m. birželio 27 d. 17:23
Irtautė Gutauskaitė
Šiuo metu Lietuvoje I tipo diabetu serga virš 8 tūkst. gyventojų, kuriems reikia sekti gliukozės kiekį kraujyje kiekvieną dieną. Anot diabetu sergančiųjų konsultantės Astos Adomaitytės, nors diabeto kontrolės priemonių prieinamumas pagerėjo, tačiau sergantieji vis dar susiduria su kai kurių įrankių trūkumu.
Daugiau nuotraukų (2)
„Diabeto kontrolės priemonių prieinamumas pagerėjo labai ženkliai, bet jei pasvarstysime, ko dar reikėtų, mūsų sveikatos priežiūros institucijoms reikėtų dar labai padirbėti“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto organizuotoje spaudos konferencijoje teigė A. Adomaitytė.
Pasak jos, iš 8 tūkst. sergančiųjų I tipo diabetu, 4 tūkst. pacientų naudoja išmanias technologijas ligos kontrolei – glikemijos jutiklius.
„Šiai dienai turime virš 8 tūkst. sergančiųjų I tipo diabetu Lietuvoje. Iš jų 4 tūkst. naudoja išmanias technologijas kontrolei – nuolatinius glikemijos jutiklius. Tai gerai valstybei ekonomiškai, nes vienas toks pacientas per metus valstybei sutaupo apie 2000 eurų sveikatos priežiūros išlaidų. Tai yra didžiulis ekonominis efektas, paskaičiuotas Europos Sąjungos mastu“, – pasakojo A. Adomaitytė.
Tačiau kita pusė sergančiųjų negali naudoti gliukozės kontrolės jutiklių, todėl vis dar ligą stebi glikemijos juostelėmis, kurių kompensavimas, anot A. Adomaitytės, yra per mažas.
„Tie, kas negali naudoti glikemijos jutiklių fiziologiškai, pavyzdžiui, yra alergiški klijams, teflonui, plastikui – yra visokių priežasčių. Tokie žmonės vis dar naudoja glikemijos juosteles“, – pažymėjo diabetu sergančiųjų konsultantė.
„Deja, turime pastebėti, kad net vaikams, kurie gauna 150 diagnostinių juostelių per mėnesį, šis juostelių kiekis yra dvigubai mažesnis nei minimalus, reikalingas bent minimaliai kontrolei užtikrinti“, – pridūrė ji.
A. Adomaitytė atkreipia dėmesį, kad diabetu sergantieji gliukozės kiekį kraujyje turi matuoti prieš ir po kiekvieno valgio, todėl juostelių rezervas greitai baigiasi.
„Endokrinologų rekomendacijomis glikemiją reikia matuoti prieš ir po kiekvieno valgio ir, bent jau, 3 kartus nakties metu. Suskaičiavus visus šiuos kartus, gauname, kad minimalus įmanomas matavimų skaičius, naudojant diagnostines juosteles, turi būti nuo 8 iki 10 kartų per parą. O tai reikštų, kad reikėtų bent jau 300 diagnostinių juostelių per mėnesį“, – pasakojo ji.
Toks pats kiekis diagnostinių juostelių reikalingas ir sergantiesiems II tipo diabetu, teigė A. Adomaitytė.
„Tas pats galiotų, jeigu mes kalbėtume apie II tipo diabetu sergančiuosius, kurie gydomi nuolatinėmis daugkartinėmis insulino injekcijomis. Jų glikemijos kontrolei taip pat reikalingos tokios pačios priemonės ir tokiais pačiais kiekiais, nes jie turi lygiai taip pat, kaip sergantieji I tipo diabetu, matuotis prieš kiekvieną valgį, po valgio, ir lygiai taip pat koreguoti savo injekcijas“, – sakė ji.
Todėl, anot konsultantės, valstybė turėtų atsižvelgti į realiais gyventojų sveikatos būkles ir jiems reikalingus gydymo metodus.
„Tikrai labai norėtume, kad mūsų valdžios institucijos atsižvelgtų ne tik į popierinę diagnozę, bet ir į realią sveiktos būklę ir gydymo metodus, reikalingus vienai ar kitai ligai. Diabeto rūšių šiai dienai yra priskaičiuojama virš 30-ies. Mes paminėjome tik dvi pagrindines, labiausiai paplitusias diabeto rūšis“, – pabrėžė A. Adomaitytė.
Ministerija didins kompensuojamųjų priemonių apimtis
Balandžio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo liepos 1 dienos sergantiems cukriniu diabetu augs kompensuojamų priemonių apimtys. Suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis.
Asmenims nuo 24 metų, sergantiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu, kurie įvertindami glikemiją naudoja tik diagnostines juosteles gliukozei nustatyti, ir kuriems nekompensuojamos insulino pompų su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos arba nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos išlaidos, per metus bus skiriama iki 300 juostelių daugiau, t. y. pacientai galės gauti iki 1200 juostelių per metus.
Iki pasikeitimo šiai pacientų grupei buvo kompensuojama 900 juostelių per metus.
Asmenims nuo 24 metų, sergantiems 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną, bus kompensuojama dvigubai daugiau juostelių, nei buvo iki šiol, t. y. pacientai galės gauti iki 600 juostelių per metus.
Taip pat pokyčiai palies ir kompensacijas už adatas. Šiuo metu adatos insulino švirkštikliams yra kompensuojamos tik vaikams, tačiau šias priemones galės gauti ir suaugusieji pacientai, sergantys 1-ojo arba 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir naudojantys specialų švirkštiklį insulinui suleisti. Bus kompensuojama 1 insulino adata per parą.
Šie pakeitimai palies beveik 30 tūkst. pacientų, o priemonių kompensavimui bus skirta kiek daugiau nei 2 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.