Pavojaus signalai – svorio netekimas, kraujavimo požymiai, mažakraujystė. „Tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kad būtų galima nustatyti negalavimų priežastis. Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus gydymo sekmė yra žymiai didesnė“, – pataria Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologe dr. Laura Mašalaite.
Medikai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl virškinimo sistemos ligų žmonėms vystosi reikšminga negalia, būna dažnas ankstyvas mirštamumas, o sveikatos sistema patiria didžiules išlaidas ir produktyvumo nuostolius.
Jeigu virškinimo sistemos sutrikimai tęsiasi ilgai, nuolat atsinaujina, atsiliepia gyvenimo kokybei, vadinasi, atėjo laikas kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Kiek trunka suvirškinti maistą?
L.Mašalaitė paaiškino, kad virškinimas prasideda jau burnos ertmėje, o virškinimo sistemą sudaro seilių liaukos, kasa, kepenys bei virškinimo traktas.
Virškinimo esmė – apdoroti maistą, aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, o pašalinius produktus pašalinti.
„Virškinimo sulčių ir fermentų dėka maistinės medžiagos yra susmulkinamos iki paprastų molekulių, kurios gali būti įsisavinamos per gleivinę“, – Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu pasakojo L.Mašalaitė.
Ji pridūrė, kad virškinimo sistema atlieka ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, užtikrina organizmo apsaugą, yra imuniteto sistemos dalis.
„Virškinimo sistemą galima priskirti ir prie endokrininės sistemos, nes gaminama begalė biologiškai aktyvių medžiagų, kurios reguliuoja visą virškinimo procesą ir funkciją“, – paaiškino L.Mašalaitė.
Gydytoja pasakojo, kad virškinimo trukmė priklauso ne tik nuo maisto pobūdžio ir kiekio, bet ir nuo individualių žmogaus savybių. Įprastai skrandyje maistas užsibūna 2–5 valandas, vėliau keliauja į plonąją ir storąją žarnas.
„Tas procesas gali užtrukti nuo 10 iki 72 valandų“, – sakė L.Mašalaitė.
Dėl hormonų ir anatominių skirtumų, manoma, moterų organizme maisto tranzitas vyksta šiek tiek lėčiau nei vyrų.
Daugėja vėžio atvejų
Navikai virškinimo sistemoje – dažna sveikatos problemos. Sergamumas tokiomis ligomis tik auga.
„Tam tikros lėtinės virškinimo sistemos ligas turi sąsają su navikinėmis virškinimo sistemos ligomis“, – paaiškino gydytoja.
Ji išskyrė storosios žarnos, skrandžio ir kepenų vėžį. Šiomis ligomis sergama vis dažniau.
Dalies šių ligų rizikos veiksnių kontroliuoti negalime, tačiau vėžio riziką sumažinti gali tinkamai pasirinktas gyvenimo būdas.
Pagrindiniai vėžio išsivystymo rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, nutukimas, metabolinis sindromas, fizinio aktyvumo trūkumas, didelis druskos vartojimas
„Kabant apie skrandžio vėžį, labai svarbi yra Helicobacter pylori infekcija, kuri „gyvena“ skrandyje, ilgainiui sukelia lėtinį gastritą ir taip didina piktybinių susirgimų riziką“, – įspėjo L.Mašalaitė.
Kepenų vėžys, pasak gydytojos, neretai išsivysto, kaip pažengusios kepenų cirozės pasekmė. Vėžio riziką didina ir lėtiniai B ir C hepatitai.
Nors storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą onkologinė liga, gydytoja ramino, kad anksti diagnozavus gydymo rezultatai – vieni geriausių.
Ragina tirtis, kai nieko neskauda
„Pastaruoju metu sparčiai dažnėja nesuriebėjusi nealkoholinė kepenų liga. Tai yra susiję su metaboliniu sindromu, nutukimu, atsparumu insulinui“, – vardijo L.Mašalaitė.
Ji pabrėžė, kad ankstyvose stadijose navikiniai susirgimai nesukelia jokių simptomų. Todėl derėtų naudotis profilaktinių patikros programų galimybėmis.
„Pas šeimos gydytoją kartas nuo karto reikėtų atlikti elementarius kraujo tyrimus, kepenų biocheminius rodiklius, vidaus organų ultragarso tyrimą“, – patarė L.Mašalaitė.
Medikė pasakojo, kad gastroenterologų kasdienybė – taip vadinamos funkcinės virškinamojo trakto ligos. Atėjęs pacientas skundžiasi pilvo skausmais, bet atlikus tyrimus nėra nustatomi jokie reikšmingi nukrypimai.
„Bet gydymas yra reikalingas. Tokiu atveju į pagalbą kartais pasitelkiame gydytojus dietologus ar gydytojus psichoterapeutus, nes štitos ligos yra susijusios su stresiniais ir psichologiniais faktoriais“, – paaiškino L.Mašalaitė.
„Reikia valgyti saikingai, rinktis įvairų, kokybišką, tinkamai paruoštą ir šviežią maistą; turėti mitybos režimą, valgyti tam tikrais intervalais, į racioną įvesti daugiau vaisių ir daržovių, mažinti cukraus ir druskos suvartojimą“, – patarė gydytoja.
