Bandymus su pelėmis atlikę tyrėjai pastebėjo, kad reguliariai vartojant alkoholį pažintinių funkcijų silpnėjimas pasireiškė maždaug dviem mėnesiais anksčiau, palyginti su pelėmis, kurioms nebuvo duodama alkoholio.
Tyrėjai padarė išvada, kad turint genetinį polinkį sirgti Alzheimerio liga, alkoholio vartojimas gali net keleriais metais paankstinti ligos pradžią.
Negana to, epidemiologiniai duomenys rodo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti bendrą demencijos išsivystymo riziką.
Alkoholis kenkia smegenims
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad alkoholis paveikė pelių gebėjimą mokytis, palaipsniui blogėjo ir gebėjimas įsiminti erdvinius modelius. Palyginimui, kontrolinei grupei priskirtos pelės 2 mėnesiais ilgiau išsaugojo normalią kognityvinę funkciją.
Siekdami suprasti pagrindinius alkoholio vartojimo sutrikimų mechanizmus, tyrėjai atliko išsamią genų raiškos analizę eksperimentui pasirinktų pelių smegenyse.
Jie ištyrė daugiau kaip 100 000 atskirų ląstelių ir palygino jų genų raiškos profilius.
Alkoholio paveiktų pelių smegenyse ženkliai padidėjo genų, kurie susiję su uždegimais ir neurodegeneracija, raiška.
Šie pokyčiai neapsiribojo vien neuronais – dėl alkoholio poveikio pakito ir pagalbinių ląstelių, tokių kaip astrocitai, mikroglijos ir endotelio ląstelės, genų raiška.
Anksčiau buvo manoma, kad tik neuronai yra atsakingi už reakcijas, susijusias su Alzheimerio liga, ir tik neseniai buvo pripažinta, kad ir kiti ląstelių tipai turi įtakos ligos vystymuisi.
Niekas nepasiginčys, kad sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, optimalaus kūno svorio palaikymas padeda sumažinti daugelio ligų rizika.
Neurologai ir iki šiol žinojo, kad nuolatinis per didelis alkoholio vartojimas kenkia smegenims.
Tad ką naujo pasako tyrimas? Alkoholio vartojimą sumažinti aktualu visiems, bet turintiems didelę riziką susirgti Alzheimerio liga, į svaigiuosius gėrimus reikėtų žiūrėti dar atsargiau.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
