Lietuviai inkstų vėžiu serga dažniau nei kitų Europos valstybių gyventojai. Gydytojas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dr. Albertas Čekauskas sako, kad medicina to paaiškinti negali. Tačiau žinoma, kad inkstų vėžiu dažniau serga rūkantys, mažai judantys ar didelį antsvorį turintys žmonės.
Liga pasireiškia tyliai
„Bendra tendencija ta, kad Vakarų šalyse didėja sergamumas inkstų vėžiu. Buvo manyta, kad taip yra, nes atliekama daugiau tyrimų, dažniau nustatoma ankstyvos stadijos liga.
Tai gali būti viena augančio sergamumo priežasčių, bet galbūt nežinome genetinių ir kitų rizikos veiksnių, kurių galėtume išvengti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo A.Čekauskas.
Jis pasakojo, kad Lietuvoje vis daugiau inkstų navikų nustatoma, kol jie dar maži. Diagnostika gerėja dėl dažniau taikomų ultragarsinių ir kompiuterinės tomografijos tyrimų.
Bėda, ankstyvos stadijos inkstų vėžys simptomų neturi, o paprasti tyrimai ligos neišduoda. Medicinos klasika – atvejai, kai inkstų vėžys nustatomas atsitiktinai. Žmonės kreipiasi dėl kitų nusiskundimų, o tyrimų metu netikėtai pastebimas darinys inkstuose.
„Šita liga pakankamai lėtai ir tyliai pasireiškianti. Tai mums neleidžia jos pastebėti lengvai“, – pabrėžė A.Čekauskas.
Pasak gydytojo, inkstų ligas, įskaitant vėžį, įtarti kartais leidžia šlapimo tyrimas. Tačiau diagnostikai to nepakanka.
Rizikos veiksniai
Onkologinės inkstų ir šlapimo takų ligos dažniau užklumpa vyriškos lyties atstovus.
„Kaip bebūtų gaila, vyrai beveik du kartus dažniau serga inkstų vėžiu, lyginant su moterimis“, – sakė A.Čekauskas.
Gydytojas pridūrė, kad inkstų vėžio išsivystymą skatina antsvoris. Pastebėta, kad nutukę žmonės šia liga serga dažniau.
Kitas rizikos veiksnys – fizinio aktyvumo trūkumas. Manoma, kad aktyvus gyvenimo būdas mažina pavojų susirgti inkstų vėžiu.
A.Čekauskas nurodė, kad rūkymas taip pat didina riziką susirgti inkstų vėžiu. Jeigu žalingo įpročio atsisakoma, su metais jo padariniai bent iš dalies atstatomi.
„Yra nedidelė inkstų vėžių dalis, kurie būna paveldimi, jau žinomi šeimoje. Jeigu turime inkstų vėžiu sergantį giminaitį, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Jei yra pirmo tipo diabetas, atsparumas insulinui, tuomet irgi turime daugiau inkstų vėžių atvejų“, – vardijo A.Čekauskas ir pridėjo, kad riziką taip pat didina lėtinės inkstų ligos.
99 proc. atvejų liga neatsinaujina
Medikas pabrėžė, kad apsilankymas pas gydytoją turėtų pacientą nuraminti.
„Reikia suprasti, jei nustatomas pirmos stadijos vėžys, neturėtume labai išgąsdinti paciento. Jis turėtų suvokti, kad 99 proc. ligos atvejų neatsinaujina per 5 metus. Tik kelių procentų tikimybė, kad liga atsinaujins po 10 metų. Iš esmės, gydymo rezultatai yra labai geri.
Kita vertus, jei liga yra nustatoma labai pažengusioje stadijoje, tai nėra mirties nuosprendis. Atsiranda vis naujų sisteminio gydymo galimybių. Onkologai gali pasiūlyti imunoterapiją ir kitus gydymo metodus, kurie prailgina gyvenimą. Tas gydymas nebėra toks agresyvus, žmogus gali jaustis kokybiškiau“, – pasakojo A.Čekauskas.
Pacientams jis patarė neslėpti ligos nuo artimiausių žmonių, pasidalinti žinia ir ieškoti paramos, pagalbos pacientų grupėse, nevengti kreiptis į medikus psichologinės pagalbos.
