Tai pirmas iki šiol žinomas atvejis, kai voro įkandimas galėjo sukelti pasikartojančią abiejų kojų giliųjų venų trombozę (GVT).
Anksčiau „nebuvo užregistruota nė vieno giliųjų venų trombozės atvejo po rudojo atsiskyrėlio įkandimo“, teigiama pranešime apie neįprastą atvejį, kuris buvo paskelbtas žurnale „Clinical Case Reports“.
JAV Mičigano valstijoje rudieji vorai atsiskyrėliai (Loxosceles reclusa) įprasti gyventojai. Tačiau Mičigane kartais aptinkamos retos, pavienės šių vorų populiacijos, o kai kurie tyrimai rodo, kad šylant klimatui rudųjų atsiskyrėlių rūšis gali plisti į šiaurę nuo sau įprasto arealo.
Manoma, kad šešiaakiai rudos spalvos vorai gyvena JAV Kanzaso, Oklahomos, Teksaso, Luizianos, Arkanzaso, Misūrio, Misisipės, Alabamos, Džordžijos, Tenesio, Kentukio, Ohajo, Indianos, Ilinojaus, Ajovos ir Nebraskos valstijose.
Aprašoma, kad 45 metų vyras kreipėsi į vienos Mičigano ligoninės skubios pagalbos skyrių po rudojo atsiskyrėlio įkandimo. Tiesa, nenurodoma, kaip buvo įsitikinta dėl voro rūšies. Nėra jokių medicininių tyrimų, kurie padėtų užtikrintai pasakyti, jog žmogui įkando būtent rudasis atsiskyrėlis.
Po įkandimo vyras jautė kairės blauzdos skausmą, įkandimo vieta patino, atsirado opų. Apžiūrėję pacientą gydytojai taip pat pastebėjo dešinės blauzdos patinimą, jautrumą ir skysčių sankaupas (edemą). Remdamiesi įvairių tyrimų rezultatais, gydytojai nustatė preliminarią giliosios venų trombozės diagnozę ir gydė vyrą fiziologiniu tirpalu, morfinu ir vaistais nuo kraujo krešėjimo.
Kai skausmas ir patinimas niekaip nedingo, vyrui buvo atlikta balioninė trombektomija – operacija, kurios metu fiziškai pašalinami kraujo krešuliai, ir į kelias pažeistas venas buvo įstatyti stentai. Pacientas išrašytas namo, paskyrus vaistų, kurie mažina tolesnio kraujo krešėjimo tikimybę.
Atvejį aprašę medikai nurodo, kad vyras „nesilaikė vaistų vartojimo reikalavimų“ ir po keturių dienų grįžo į skubios pagalbos skyrių. Rūpesį sukėlė odos spalvos pakitimai, patinimas ir stiprėjantys kojų skausmai. Pacientui buvo atlikta dar viena trombektomija ir patarta toliau vartoti vaistus nuo kraujo krešėjimo.
Po mėnesio pas gydytoją apsilankęs vyras skundėsi nuolatiniu kojų skausmu, patinimu, nors jis ir vartojo vaistus kaip pridera.
Tuomet jam buvo atlikta venoplastika – procedūra, kurios metu atveriamos susiaurėjusios venos. Tačiau ir praėjus mėnesiui vyro simptomai išliko. Nelaimėlis vėl kreipėsi į medikus dėl ūmaus kojų tinimo ir skausmo, teigiama atvejo aprašyme.
Galiausiai vyras buvo nusiųstas į venų tromboembolijos kliniką, kur gydytojai paciento venose aptiko randinį audinį, greičiausiai sukėlusį jo nusiskundimus. Po šio vizito pacientui buvo patarta visą gyvenimą vartoti antikoaguliantus ir naudoti kompresines kojines bei kompresinę pompą simptomams malšinti, rašo autoriai. Vėliau pacientas nebuvo stebimas, todėl ilgalaikių duomenų nėra.
Kaip voro įkandimas galėjo sukelti tokią nuolatinę giliąją venų trombozę? Gali būti, kad molekulė, vadinama fosfolipaze D (PLD), randama vorų nuoduose, iš dalies galėjo paskatinti šios būklės vystymąsi, teigia atvejo aprašo autoriai.
PLD yra susijusi su „masiniu uždegimu“ ir trombocitų, ląstelių fragmentų, kurie sulimpa ir sudaro kraujo krešulius, kaupimusi.
„Mūsų pacientui nenustatėme jokios kitos priežasties, kuri galėjo prisidėti prie DVT, – rašė autoriai. – Vadinasi, PLD galima priskirti giliųjų venų trombozės išsivystymui.“
Parengta pagal „Live Science“ inf.
