Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytojas Ignas Karnas pasakoja, kad ponaginė melanoma pavojinga tuo, kad gali būti nesunkiai supainiota su trauma.
„Dauguma žmonių jau yra įpratę atkreipti dėmesį į savo apgamus – naujai atsirandančius, besikeičiančius ir dėl jų kreiptis pas specialistus. Ponaginės melanomos atveju yra sudėtingiau, žmonės negalvoja, jog nagų pokyčiai gali būti pavojingi, kad tai gali būti melanoma.
Todėl uždelsia ir kreipiasi vėliau. Tokie atvejai yra sudėtingesni, nes nustatomi vėlesnėse stadijose, chirurginis gydymas turi būti agresyvesnis. Melanomos forma, kuri atsiranda ant delnų, padų ar po nagais yra vadinama akraline melanoma, tai yra reta melanomos forma, kuri skiriasi nuo kitų. Ponaginės melanomos atveju būdinga naujai atsiradusi tamsi juostelė ar linija po nagu.
Kartais vaizdas panašiai atrodo ir esant tam tikrai nago traumai arba esant įgimtam ponaginiam apgamui, tačiau jei tai yra naujai atsiradęs pakitimas – reikėtų kreiptis į specialistą apžiūrai,“ – į ką būtina atkreipti dėmesį pasakoja I. Karnas.
„Melanoma yra priskiriama prie retų ligų grupės, o kalbant apie šio tipo melanomą – tai yra pati rečiausia melanomos lokalizacija – akralinė melanoma sudaro tik 2–3 proc. visų atvejų.
Nors tarp juodaodžių ir azijiečių tai yra pats dažniausias melanomos tipas – sudaro net 40–60 proc. atvejų. Šios diagnozės rizika didėja su amžiumi, akralinė melanoma vidutiniškai nustatoma apie 60 gyvenimo metus,“ – sako I. Karnas.
Kaip gydoma ponaginė melanoma?
Anot gydytojo otorinolaringologo, bendri šio tipo melanomos standartai yra panašūs į kitų lokalizacijų melanomą, tačiau akralinė melanoma dažniau yra blogesnės prognozės, nustatoma labiau pažengusios stadijos.
„Gydymo pradžia dažniausiai yra chirurginis gydymas – plati naviko ekscizija. Neužtenka pašalinti tik paties pakenkto ploto, reikia pašalinti ir 1–2 cm aplinkinių audinių. Jei melanoma yra ant nugaros ar ant pilvo – tai nesukelia didelių problemų, tačiau jei tai yra plaštaka ar pirštai – dažnai tenka atlikti amputaciją norint pasiekti šį 1–2 cm atstumą. Jis reikalingas norint išvengti melanomos atsinaujinimo.
Tolimesnis gydymas priklauso nuo ligos stadijos – jei reikia, papildomai skiriamas gydymas vaistais. Tikrintis pacientai turi ateiti reguliariai bent pirmus 5 metus. Pradžioje kas 3–4 mėnesius, o vėliau tarpai tarp patikrinimų retėja, tai kartais priklauso nuo individualaus paciento, ligos stadijos ir eigos,“ – sako I. Karnas.
Nors žinoma, kad odos melanomą gali sukelti nesaugus buvimas saulėje ir ultravioletiniai spinduliai, tikslios ponaginės melanomos atsiradimo priežastys iki galo nėra aiškios.
„Šio tipo melanomos išsivystymui UV spinduliai, panašu, neturi didelio poveikio. Visiškai tiksli priežastis nėra aiški, tačiau yra randamos tam tikrų genų mutacijos, kurios greičiausiai atlieka svarbų vaidmenį šio tipo melanomos atsiradimui (KIT, BRAF bei kitų genų mutacijos gaminančiose ląstelėse epidermyje, melanocituose).
Taip pat kaip viena iš galimų priežasčių yra įvardijama prieš tai buvusi tos vietos trauma. Rutiniškai šia melanomos forma sergančių pacientų artimieji nėra tikrinami, nes priežastis, panašu, dažniau yra atsitiktinė,“ – galimus ligos atsiradimo veiksnius vardija gydytojas.
