Dažniau užsikrečia vasarą
Dėl planinio skiepijimo stabligė Lietuvoje nėra itin dažnai pasitaikanti liga, kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai. 2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Šiemet per keturis mėnesius (sausio–balandžio mėn.) šalyje užregistruoti jau 3 stabligės atvejai (vienas asmuo priklausė 18–24 m., du – 25–44 m. amžiaus grupėms).
Analizuojant daugiametį sergamumą šia liga, matyti, kad stablige žmonės užsikrečia visais metų laikais, tačiau dažniau – vasarą. Manoma, kad tai susiję su žmogaus darbine veikla (sode, žemės ūkyje).
Kas 10 metų skiepijami nemokamai
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė.
Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).
Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Specialistai primena, kad vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo stabligės yra skiepijami valstybės lėšomis.
Bakterijos dažniausiai randamos dirvožemyje
Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės), kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje. Todėl net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kitu daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Stabligės sukėlėjas taip pat į žmogaus organizmą gali patekti per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius, gangreną.
Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi, nes nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrečiama.
Pasireiškia raumenų spazmais
Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais.
Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.
