Apgamas yra gerybinis odos darinys, išsivystęs iš pigmentinių odos ląstelių melanocitų. Sveikų apgamų spalva vienoda, rusva, jie taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus. Pagrindinis melanomos požymis – netaisyklingumas. Pastebėti pakitusį darinį ar melanomą galima vadovaujantis ABCDE kriterijų sistema, kur:
A (angl., asymmetry) – asimetrija: didėdamas apgamas plinta nevienodai;
B (angl., border) – kraštas: melanomos kraštai netaisyklingi, rantyti, krašto kontūrai neryškūs;
C (angl., color) – spalva: melanoma gali būti ne tik juodos spalvos, piktybinio apgamo ar dėmelės paviršiaus spalva gali būti netolygi, su kitų spalvų įtarpais – tamsiai rudos, juodos, raudonos, baltos, mėlynos;
D (angl., diameter) – skersmuo: piktybiniai dariniai didesni, paprastai daugiau nei 6 mm.;
E (angl., evolving) – vystymasis: gerybiniai odos dariniai visą laiką išlieka vienodi, todėl pavojingas gali būti bet koks jų pokytis: apimties, formos, spalvos, taip pat tokie požymiai, kaip kraujavimas, niežėjimas, šašas.
Melanoma – piktybinis navikas, kuris pasižymi sparčiu augimu. Negydant, navikas skverbiasi gilyn į odą, darinio paviršius tampa grublėtas, jis ima kilti į aukštį, tampa mazgo pavidalo, gali išopėti.
Nusidraskiau apgamą ar išpešiau iš jo plauką – susirgsiu melanoma?
Vienkartis apgamo pažeidimas, įdrėskimas dažniausiai būna nepavojingas. Tačiau, jeigu apgamas nuolat traumuojamas, pavyzdžiui, vyrui skutantis, reikėtų pasirodyti gydytojui. Specialistas gali pasiūlyti tokį apgamą pašalinti arba paskirti gydymą, kad apgamas sugytų, o ateityje jį stebėti.
Iš apgamo augantys plaukai nereiškia, kad jis gali virsti piktybinių. Priešingai, tai geras ženklas, nes praneša, kad apgamas yra gerybinis. Tačiau medikai ragina nepešioti plaukelių, nes tai gali sukelti uždegimą. Tada apgamas patinsta, parausta. Jeigu žmogų itin erzina iš apgamo styrantis plaukeliai, jį galima pašalinti. Tačiau gydytojai įspėja, kad tiek plaukeliai, tiek pats apgamas gali ataugti.
Saulė tampa pavojingesnė
Melanomai vystytis įtakos daro daug veiksnių (baltoji rasė, paveldimumas, susilpnėjusi imuninė sistema, kt.). Tačiau pagrindinis jų – visuminis ultravioletinių spindulių (UV) poveikis ir pakartotini intensyvūs odos nudegimai.
Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Žmogui pavojingi saulės skleidžiami UV spinduliai, kurie pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus – UVA, UVB ir UVC. Patys pavojingiausi UVC, tačiau laimei, ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, nes jie pasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbus UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1–2 mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus.
Ar soliariumas yra blogis?
PSO ekspertai teigia, kad soliariumai yra toks pat vėžio rizikos veiksnys, kaip rūkymas, alkoholis ir asbestas. Medikai sako, kad soliariumuose lankytis nevertėtų, o dirbtinos saulės UV spindulių poveikis didesnis, nes jie labiau koncentruoti. Tyrimų duomenys skelbia, kad žmonių, kurie bent kartą gyvenime lankėsi soliariume, melanomos tikimybė padidėja 20 proc., palyginti su tais, kurie niekada šios procedūros neatliko. Dar daugiau, jeigu soliariumais naudojasi 35 metų ir jaunesnį žmonės, jų melanomos rizika padidėja 59 proc., o jeigu jie lankosi daugiau kaip 20 kartų per metus – odos vėžio ir melanomos rizika išauga 75 proc.
Tačiau yra nuomonių, kad nedažnai ir neilgai trunkančios soliariumo procedūros nepakenks. Tiesa, visada pabrėžiamas saikingas mėgavimasis dirbtine saule. Nusprendę lankytis soliariume, prisiminkite, kad pagal Lietuvos higienos normą (HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“) iki 18 metų šios procedūros draudžiamos, o prieš naudojimąsi būtina pasitarti su gydytoju dėl savo odos tipo, vartojamų vaistų ir ligų. Soliariumai draudžiami nėščiosioms, turintiems didesnį kaip 1 cm apgamą ar daug mažų. Beje, yra publikacijų, kurios teigia, kad ir gelio manikiūrui naudojamos UV lempos gali sukelti audinių pažeidimus ir odos vėžį.
Koks turėtų būti sveikas deginimasis?
Odos vėžio prevencija prasideda nuo rizikos faktorių vengimo. O pats didžiausias kancerogenas, sukeliantis odos vėžį, yra UV spinduliai. Kad deginimasis būti sveikas, oda nenusviltų ir nesukeptų, kad išvengtume žalojančio saulės spindulių poveikio, kuris kaupiasi visą gyvenimą, turėtume laikytis šių rekomendacijų:
1. vengti būti saulėje, kai ji zenite (11–15 val.);
2. vasarą visada dėvėti galvos apdangalus, akinius, kurių stiklai pasižymi UV apsauga);
3. tinkamai naudoti apsaugos kremus: pasitepti likus pusei valandos prieš einant į paplūdimį, tepti pakankamą kiekį, po maudynių, suprakaitavus ar praėjus 2 val., kai pasibaigia kremo poveikis, pasitepti pakartotinai;
4. atkreipti dėmesį į UV indeksą, kuris nurodomos skelbiant orų prognozę: jeigu jis labai aukštas (8–10) – išvis į lauką neiti.
Daugelis mano, kad kuo daugiau būsime saulėje, tuo daugiau vitamino D pagamins oda. Tačiau įrodyta, kad norint gauti pakankamą vitamino D kiekį, lauke užtenka būti 10–20 min. Nereikia ir išsirengti – pakaks atviro veido, kaklo ir plaštakų.
Kaip vystosi melanoma?
Piktybinis navikas arba vėžys vystosi iš epitelinių ląstelių, kurios dengia visų kūno gleivinių (kvėpavimo, virškinamojo trakto, lyties organų, kt.) paviršinį sluoksnį. Odos paviršinį sluoksnį taip pat sudaro epitelinės ląstelės, todėl piktybiniai navikai išsivystę iš jų yra odos vėžys.
Tačiau odos vėžys gali išsivystyti ir ne iš epitelinių ląstelių, o iš odoje esančių pavienių ląstelių melanocitų ar jų sankaupų – apgamų. Toks navikas yra melanoma.
Dažniausiai odos melanoma išsivysto sveikoje, be apgamų odoje. Melanoma, kuri išsivysto iš odos apgamo, dažniau įgimto, sudaro apie 30–50 proc. atvejų.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 350 odos melanomos atvejų: du trečdaliai moterims, vienas trečdalis – vyrams. Yra duomenų, kad dėl COVID-19 ligos ir pandemijos, visame pasaulyje nemaža dalis šios ligos galėjo būti nediagnozuota. Todėl šiandien, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbas vyksta įprastu ritmu, gyventojai, pastebėję įtartiną odos darinį, raginami nedelsti ir registruotos odos gydytojo konsultacijai. Medikai primena, kad pas dermatovenerologą šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.
Ypač svarbu kuo anksčiau nustatyti melanomą, kurį laikoma agresyviausia odos vėžio forma. Ir nors melanoma sudaro tik 5 proc. visų odos navikų, tačiau mirtingumas nuo šios ligos siekia net 75 proc., o tarp 30–35 m. amžiaus moterų tai antras (po krūties vėžio) pagal dažnumą mirtį sukeliantis vėžys. Kita vertus, ankstyvų stadijų melanomos gydymo prognozė labai palanki.
Ar melanoma gali atsinaujinti?
Melanoma gali atsinaujinti odoje netoli buvusio pirminio naviko, kartais – rando vietoje. Ji gali progresuoti toli nuo naviko esančiose kūno vietose ir organuose (dažniausiai plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse). Melanoma gali sugrįžti ir po daugelio metų. Todėl kad ir kokia buvo ligos stadija, itin svarbi ilgalaikė stebėsena. Pacientai pagal individualų planą turi lankytis pas gydytoją, kartu ir patys stebėti savo odą, tikrinti limfmazgius, vengti anksčiau aptartų rizikos veiksnių. Persirgusieji dažnai keičia gyvenseną, stengiasi sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti. Daugelis papildomai vartoja vitaminų, atsigręžia į gamtą ir į vaistinius augalus.
Kuo persirgusiems vėžiu naudinga ugniažolė?
Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, augalo pavadinimas – ugniažolė – kalba pats už save. Tai ugninis augalas, deginantis, kurio poveikį daugelis mūsų protėvių išbandė naikindami karpas. Tradiciškai didžioji ugniažolė vartojama esant virškinamosios sistemos pažeidimams – tulžies pūslės, latakų ir kepenų ligoms; dispepsijai ir meteorizmui. Išoriškai augalas tinka karpoms, papilomoms gydyti. „Ugniažolė yra prioritetinis augalas onkologiniams ligoniams, nes veikia citotoksiškai (prieš vėžį). Šį priešvėžinį poveikį užtikrina ugniažolėje esantys junginiai alkaloidai ir glikoproteinai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį,“– sako žolininkas.
Taigi po melanomos gydymo patariama pavartoti ugniažolės preparatų. Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, onkologiniams pacientams, kaip ir sveikiems, naudingiausi augalai, kurie auga mūsų gimtinėje, mūsų tėvų žemėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad ugniažolė yra itin stipri dėl savo priešvėžinių savybių.
„Dažnai savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai žmonės prisiverda užpiliukų, raugų, nežinodami tikslių saugių ugniažolės kiekių ir taip pakenkia ne tik ligos rodikliams, bet ir kepenims. Todėl patariama rinktis standartizuotus, saugiais kiekiais dozuotus ugniažolių preparatus, kurie parduodami Lietuvos vaistinėse ir yra sukurti mūsų žolininkų, fitoterapeutų, bendradarbiaujant kartu su Lietuvos ir Ukrainos mokslininkais“.
