„Kodėl susergama, nėra aišku. Manoma, kad tai lemia žarnyno mikrobiotos ir genetinių faktorių visuma. Visame Vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvą, susirgimų daugėja“, – paaiškina Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas, profesorius Gedimimas Kiudelis.
„Visuomenė susidurs su šitomis ligomis, jomis sirgs mūsų vaikai, bendradarbiai, artimieji. Mes turime suprasti, kas tai per ligos“, – pabrėžė G.Kiudelis.
Jis pridūrė, kad uždegiminės žarnyno ligos labai apsunkina įprastą pacientų gyvenimą, nes juos nuolat kamuoja viduriavimas ir pilvo skausmas. Sergant šiomis ligomis tualete lankytis tenka labai dažnai, praktiškai po kiekvieno valgio. Todėl svarbus aplinkinių supratimas.
Taip pat gali pasireikšti sąnarių skausmai, kaip komplikacija, išsivysti kepenų ligos.
Su Krono ligos ir opinio kolito diagnoze žmogus turi gyventi visą likusį gyvenimą.
„Tos ligos nėra išgydomos. Tai nėra infekcija, kurią būtų galima išrauti su šaknimis. Kalbame apie lėtines ligas, kurios turi būti kontroliuojamos visą gyvenimą.
Kita vertus, medicinos mokslas progresuoja, gerėja diagnostika, atsiranda naujų būdų, kaip tas ligas kontroliuoti, padėti pacientams jaustis gerai, sudaryti galimybes jiems dirbti, susilaukti vaikų, sukurti šeimas, turėti lygiai tokią pačią gyvenimo trukmę, kaip likusi visuomenės dalis“, – akcentavo G.Kiudelis.
Krono liga ir opiniu kolitu Lietuvoje kasmet suserga 13 žmonių iš 100 tūkst. gyventojų.
„Galima pasakyti, kad Lietuvoje iš viso yra apie 3–4 tūkst. gyventojų, kurie serga Krono liga arba opiniu kolitu“, – teigė G.Kiudelis.
Svarbu kreiptis į gydytojus
Uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančius pacientus kasdien konsultuojanti Vilniaus Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja doc. Goda Sadauskaitė pabrėžia, kaip svarbu, kad žmonės nenumotų ranka į ligos simptomus.
„Kalba eina apie viduriavimą ir viduriavimą su krauju. Labai dažnai kraujo pasirodymui išmatose skiriamas nepakankamas dėmesys. Žmonės tai „nurašo“ hemorojui, kitoms nesvarbioms priežastims.
Taip tos ligos diagnozuojamos nuo klinikinių simptomų pradžios praėjus metams, dviem, kartais net penkiems. Norėčiau pakviesti žmones, kuriems yra vieni ar kiti virškinamojo trakto nusiskundimai, nedelsti, diagnozės ieškoti ne patiems, bet kartu su gydytojais profesionalais“, – patarė G. Sadauskaitė.
Medikė savo praktikoje yra susidūrusi ir su labai skaudžiais atvejais, kai pacientai pasakoja apie jau prieš kelis metus buvusius stiprius viduriavimo epizodus.
„Krono liga ne visada pasireiškia viduriavimu, nes tai yra viso žarnyno liga. Pavyzdžiui, gali būti pažeista tik plonoji žarna, vystytis susiaurėjimai. Todėl būna labiau skausminių simptomų, bet nėra viduriavimo“, – pasakojo G.Sadauskaitė.
Žinoma, tai tampa galvos skausmu ir gydytojams. Netipiniais simptomais pasireiškusi liga suklaidina medikus ir nukreipia juos blogu diagnostikos keliu.
„Žmogų konsultuoja šeimos gydytojas, bet kartais vis tiek praeina keli metai, kol pacientas nukreipiamas kolonoskopijai ar plonosios žarnos ištyrimui.
Tos ligos kartais prasideda ne virškinamojo trakto simptomais (…) dėl komplikacijų pažeidžiami sąnariai, oda. Tos komplikacijos kartais būna net labiau išreikštos nei pati uždegiminė žarnyno liga“, – paaiškino G.Sadauskaitė.
„Jautiesi pūnantis iš vidaus“
Pacientų patirtys – išties nelengvos. Tomui Zigmantavičiui Krono liga nustatyta prieš 10 metų.
„Iš išorės atrodai sveikas, o jautiesi pūnantis ši vidaus, – sako vyras. – Blogiausia, kad visuomenėje šios ligos mažai žinomos ir jomis sergantys žmonės jaučiasi nevisaverčiai visuomenės nariai“.
Dabar Tomas yra Krono ir opinio kolito ligų draugijos valdybos narys. Pasak jo, žinių apie šius susirgimus trūksta net medikams.
„Patį pirmą kartą, kai endoskopijos metu buvo atrasti pakitimai, gydytojas nedaugžodžiavo, prisipažino, kad nėra su tuo susidūręs“, – prisiminė jaunas vyras.
„Kai žinau, kokie yra ligos simptomai, suprantu, kad susirgau ganėtinai jaunas. Buvau mokyklinukas, galbūt 11–12 metų amžiaus, bet negalvojau, kad tai susiję su žarnyno ligomis. Priėmiau tai, kaip normalų, paprastą dalyką“, – pasakojo T.Zigmantavičius.
Jis neslėpė, kad sergant Krono liga sunku keliauti, bet namuose sėdėti jis negali. Kelionei reikia pasiruošti, rinktis sau tinkamiausią maistą, kuris nedirgina žarnyno ir iš anksto žinoti, kur artimiausias tualetas.
G.Sadauskaitė sakė, kad uždegiminėmis žarnyno ligomis suserga įvairaus amžiaus žmonės. Tačiau didžioji dalis sirgti pradeda tarp 20-ies ir 40– ies metų.
„Pacientų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų, bet daliai jų liga prasideda jaunesniame amžiuje.
Iš savo praktikos matome, kad kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo liga būna agresyvesnė“, – pastebėjo G.Sadauskaitė.
Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.
Ta proga, visame pasaulyje violetine spalva nušviečiami šalį simbolizuojantys pastatai. Prie šio judėjimo prisijungė ir Lietuva. 2018 m. buvo apšviestas Palangos gintaro muziejus, 2019-aisiais – Klaipėdos „Meridianas“, 2020 m. – Kristaus prisikėlimo bažnyčia Kaune. Šiemet, gegužės 19-ąją, nuo 22 val. iki 4 ryto buvo apšviestas Valdovų rūmų fasadas.
