Simptomai ilgai nejaučiami
LSMU Kauno ligoninės Konsultacinės medicinos centro padaliniuose – Konsultacijų poliklinikoje Hipodromo g. 13 ir Garliavoje Vytauto g. 63 – konsultuojanti gydytoja nefrologė Lina Marija Domarkė sako, kad LIL yra viena tų ligų, kuria sergama apie ją nė nenutuokiant. Manoma, kad šia liga serga apytikriai kas dešimtas suaugęs žmogus.
Gydytoja L. M. Domarkė kvalifikaciją kėlė Regensburge (Vokietija), Tartu universitetinėje ligoninėje (Estija), stažavosi Universitetinėje Magdeburgo ligoninėje (Vokietija). Ji yra Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos (LNDTA) ir Europos inkstų ligų asociacijos ir dializės bei transplantacijos asociacijos (ERA/EDTA) narė, leidinio „Inkstų ligomis sergančiųjų biblioteka: lėtinė inkstų liga“ bendraautorė kartu su profesoriumi Vytautu Kuzminskiu.
„Lėtinė inkstų liga klastinga tuo, kad pradžioje pacientas nieko nejaučia. Progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui, sutrinka normali organizmo veikla, nes organizmas visiškai neišsivalo nuo ureminių toksinų“, – pasakoja L. M. Domarkė.
Sumaišoma su kitomis ligomis
Inkstų ligos požymiai ir simptomai dažnai būna nespecifiniai, o tai reiškia, kad juos gali sukelti ir kitos ligos. Todėl, prasidėjus kūno niežėjimui, neretai kreipiamasi į gydytoją dermatologą, dėl trinkančio miego kaltinamas stresas, dėl pykinimo – virškinimo sistema, dėl tinimų ar dusulio – širdies veikla. Kai kuriais atvejais tai gali išties pasirodyti reali priežastis, tačiau šie simptomai gali būti ir lėtinės inkstų ligos ženklai, kuriuos ignoruojant ir ligai progresuojant bus prieita galinė stotelė, kai inkstai liausis funkcionuoti.
„Yra skiriamos 5 LIL stadijos. Simptomai pradeda ryškėti esant 3–čiai stadijai. Pasiekus 5 ligos stadiją, pacientui pradedama taikyti pakaitinė inkstų terapija“, – aiškina gydytoja L. M. Domarkė. Pasaulyje šiuo metu apie 2 mln. gyventojų taikoma pakaitinė inkstų terapija – hemodializė. Deja, bet dializuojamų ligonių skaičius didėja.“
Pasak gydytojos L. M. Domarkės, remiantis prognozėmis manoma, kad lėtinė inkstų liga iki 2040 metų taps penkta pirmaujančia pagal mirties priežastį liga visame pasaulyje.
Priežastys įvairios
Didžiausią riziką susirgti LIL turi tie pacientai, kuriems padidėjęs arterinis kraujospūdis, dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos, kurie serga cukriniu diabetu, yra nutukę, rūko, mažai naudoja skysčių, vartoja daug sūrių maisto produktų, naudoja daug vaistų nuo skausmo, yra vyresni nei 60 m.
Rizikos grupei priskiriami žmonės, kuriems yra diagnozuota šeimyninė inkstų paveldima liga – pvz. policistozė, Alporto liga, glomerulonefritas. Taip pat jeigu pacientas serga autoimunine liga (reumatoidinis artritas, tiroiditas, sisteminė raudonoji vilkligė), jam buvęs ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių ligos, šlapimo takų obstrukcija (prostatos hiperplazija, gimdos kaklelio/kūno vėžys).
Dėmesio, raumenis auginantys sportininkai ir keto mitybos propaguotojai: gydytoja nefrologė sako, kad LIL riziką didina ir perteklinis baltymų vartojimas su maistu ar maisto papildais – tai gali padidinti kreatinino kiekį bei sukelti proteinuriją.
Būtina sveikatos stebėsena
„Diagnozuoti LIL ypač svarbu kuo anksčiau, kad pacientą atitolintume nuo pakaitinės inkstų terapijos (hemodializės, peritoninės dializės ar inkstų transplantacijos ) ir apsaugotume nuo širdies kraujagyslių ligų komplikacijų. LIL iki 10 kartų didina širdies kraujagyslių ligų riziką bei skatina priešlaikinę mirtį“, – perspėja gydytoja.
Ką daryti, kad išvengtume lėtinės inkstų ligos? Pasak gydytojos L. M. Domarkės, norint sumažinti LIL riziką, rekomenduojama užtikrinti gerą hipertenzijos korekciją, tai yra, palaikyti 130–139/80 arterinį kraujo spaudimą, užtikrinti gerą glikemijos kontrolę, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti druska (vartoti ne daugiau 3,5 g per parą) ir baltymais (dienos norma – 0,8–1 g/kg). Taip pat nepiktnaudžiauti vaistais nuo skausmo, vengti peršalimų, mažinti kūno masę, didinti fizinį aktyvumą – bent po 30–60 min aktyviai judėti 3 kartus per savaitę, naudoti pakankamai skysčių, gydyti lėtines infekcijas.
M. Domarkė pabrėžia, kad pacientai, turintys rizikos faktorių, turi būti reguliariai tiriami, įvertinant bendrą kraujo tyrimą dėl anemijos, šlapimo tyrimą dėl leukocitų, baltymo, eritrocitų, kitus parametrus.
Tai lemia vis prastėjančią bendrą žmogaus savijautą. „Prasideda pykinimas, kūno niežulys, miego sutrikimai, blogėja apetitas, mažėja šlapimo išsiskyrimas, tinimai veido bei kojų srityje, dusulys, sunkiau koreguojamas kraujo spaudimas, ryškėja lėtinė anemija, vystosi metabolinė acidozė“, – vardija lėtinės inkstų ligos pasireiškimo simptomus gydytoja nefrologė.
LSMU Kauno ligoninėje konsultuoja puikūs gydytojai nefrologai:
KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA
Hipodromo g. 13, Kaunas
Registratūra (8 37) 342 170, (8 37) 200 401
KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA
Josvainių g. 2, Kaunas
Registratūra (8 37) 306 045
AMBULATORINĖS IR DIAGNOSTINĖS PASLAUGOS LAISVĖS ALĖJOJE
Laisvės al. 17, Kaunas
Registratūra (8 37) 422 668
KONSULTACIJŲ POLIKLINIKOS PADALINYS GARLIAVOJE
Vytauto g. 63, Garliava, Kauno raj.
Registratūra (8 37) 393 993
Registracija internetu: https://ipr.esveikata.lt/
