Kas yra šviesos terapija ir kam ji taikoma?
Anot Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės, šviesos terapija – tai nemedikamentinis, bekontaktis gydymas intensyviu šviesos srautu: naudojamos šviesos terapijos lempos, kurios skleidžia šviesos spindulius. „Jie yra ryškesni už įprastą patalpų apšvietimą, bet ne tokie ryškūs kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, bet žmogaus organizmą veikia panašiai,“ – pasakoja G. Klimavičiūtė.
Medicinos psichologė pabrėžia, kad šviesos terapija nėra onkologinės ligos gydymas – tai reabilitacijos metodas, padedantis pacientui įveikti atsiradusius kitus gretutinius sunkumus.
„Šviesos terapija rekomenduojama kenčiantiems nuo sezoninio afektinio sutrikimo, nerimo, depresijos, panikos priepuolių, nemigos, apatijos, migrenos, deviantinio (linkęs į visuomenei pavojingą destrukciją) elgesio, apatijos, astenijos – lėtinio nuovargio. Ši terapija tinka pacientams, susidūrusiems su miego sutrikimais, kai kankina košmarai, valgymo sutrikimai, nerviniai tikais, socialinė dezadaptacija. Be to, šviesos terapija taikoma pacientams, patiriantiems skausmą, ji padeda gyti žaizdoms po operacijos.
Turbūt, sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, nes šviesos terapija tinka ir yra naudinga visiems. Šviesos terapija netinka žmonėms, kurie yra jautrūs šviesai, taip pat glaukoma, katarakta, geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms. Šviesos terapija labai tinka gydyti migrenai , bet netaikoma, kai žmogus patiria migrenos priepuolį,“ – apie tai, kokiems žmonėms gali būti taikoma šviesos terapija pasakoja G. Klimavičiūtė.
Kaip vyksta šviesos terapija?
Šviesos terapija pradėta taikyti prieš keturis dešimtmečius. Pirmas gydymas šviesa pradėtas 1984 metais. „Nuo to laiko gydymas šviesa tik tobulėjo. NVI naudojamos 10 tūkst. ir 5 tūkst. liuksų skleidžiančios šviesos lempos. Namuose tokio intensyvumo šviesos su buitiniais apšvietimo prietaisais neišgausime. Tačiau yra būdų taikyti sau gydymą šviesa. Ryškią saulėtą dieną gaunamas 50 tūkst. liuksų šviesos intensyvumas.
Harvardo mokslininkų teigimu, jeigu saulėtą dieną, apsaugodami akis akiniais nuo saulės, pusvalandį pasivaikščiosite gryname ore, tai jus paveiks teigiamai. Šviesos lempos būna ir silpnesnio intensyvumo – 2,5 tūkst. liuksų, bet prie tokio intensyvumo lempos reikėtų praleisti mažiausiai valandą kasdien, tam tikrą laikotarpį.
Harvardo mokslininkai 10 tūkst. liuksų skleidžiančias šviesos lempas prisiskiria prie šviesos, kurią gauname niūrią dieną. Naudojant 10 tūkst. liuksų šviesos intensyvumą, lempos statomos 40–60 cm atstumu nuo veido. Naudojant perpus mažesnį šviesos intensyvumą, lempos statomos 20–30 cm atstumu nuo veido. Užsiėmimai trunka 20–40 minučių,“ – apie skirtingo intensyvumo šviesos poveikį žmogaus sveikatai pasakoja medicinos psichologė.
Specialistė pabrėžia, kad vykstant šviesos terapijai, pacientui nereikia specialiai žiūrėti į lempą. „Nėra rekomenduojama intensyviai žiūrėti į šviesos šaltinį. Pacientui reikia tik būti šviesoje, jis gali užsiimti sau patogia veikla. Jei procedūra taikoma palatoje, pacientas gali skaityti knygą, valgyti, kalbėti telefonu. NVI dažniausiai taikome šviesos lempų skleidžiamą šviesą kartu su muzikiniu fonu bei relaksacijos užsiėmimu, tokiu atveju užsiėmimas trunka 30 minučių – tiek, kiek trunka relaksacijos įrašas,“ – pasakoja G. Klimavičiūtė.
NVI šviesos terapijos seansus gali gauti tiek atvykstantys, tiek stacionare besigydantys pacientai. „Reabilitologas paskiria psichologo paslaugas, taip pat – ir šviesos terapiją. Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti pacientui psichologo konsultacijas ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimus. Stacionaro gydytojai gali išrašyti pacientui siuntimą konsultacijoms ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimams. Paslaugos teikiamos ir stacionare besigydantiems pacientams,“ – aiškina medicinos psichologė.
Šviesos terapijos poveikis
Lempos šviesa veikia vieną iš jutiminių organų – akis. „Per akis mes gauname daugiausiai informacijos apie aplinką. Be to, akyse yra specialūs receptoriai, kurie fiksuoja, kiek ryškios šviesos gauname per dieną, ir perduoda tą informaciją smegenims.
Šviesos lempos veikimas pagrįstas šviesos poveikiu cirkadiniam ritmui – fiziniams ir psichiniams pokyčiams, vykstantiems per dieną. Cirkadinis ritmas yra natūralus smegenų procesas, reguliuojantis fiziologinius pokyčius, lemiančius miego ir pabudimo ciklą. Normalus cirkadinis ritmas dera su dienos ir nakties ciklu. Cirkadiniai ritmai yra fizinių ir psichinių funkcijų ciklai, vykstantys daugumoje žmonių organizmų per parą. Kūnas atlieka įvairias funkcijas, priklausomai nuo to, kur žmogus yra miego-budrumo cikle. Pavyzdžiui, ląstelių augimas ir psichinė funkcija didėja budrumo metu, o miego metu sumažėja medžiagų apykaitos greitis ir kūno temperatūra,“ – pasakoja G. Klimavičiūtė. Anot medicinos psichologės, šviesa būtinai reikalinga kasdieniams kūno cirkadiniams ritmams sureguliuoti.
„Cirkadiniai ritmai be dienos šviesos sutrinka. Hormonai taip pat yra svarbi šių ciklų dalis. Kai viskas veikia tinkamai, likus maždaug dviem valandoms iki žmogaus pabudimo, organizmas išskiria padidėjusį adrenalino ir kortizolio kiekį, kad pasiruoštų dienos veiklai. Melatoninas, miegą skatinantis hormonas, pakyla reaguodamas į tamsą ir greitai mažėja, kai žmogų veikia ryški šviesa. Taigi, žmonės, kurie dienos metu negauna pakankamai šviesos arba net negauna tinkamo spektro šviesos, gali patirti sutrikusius cirkadinius ritmus,“ – apie šviesos svarbą organizme vykstantiems fiziniams ir psichiniams procesams kalba G. Klimavičiūtė.
Tad kiek šviesos terapijos seansų pacientui vidutiniškai prireikia, kad jis pajustų rezultatą? Kaip sako G. Klimavičiūtė, vieningo tyrėjų atsakymo į šį klausimą nėra. „Vienu atveju, tiriamieji įvardindavo teigiamą pokyti po 4–7 dienų šviesos terapijos užsiėmimų. Kitiems gali prireikti daugiau, o gal net ir dvigubai mažiau laiko, kad pajaustų tam tikrą teigiamą pokytį po šviesos terapijos. Tiksliausiai atsakyti į šitą klausimą galima būtų atlikus mokslinį tyrimą.
NVI taikome šviesos lempas su muzikiniu fonu, dėl to sunku pasakyti, kas tiksliai turi teigiamą poveikį – lempos, muzika, ar viskas kartu. Galiu pateikti tik subjektyvius pacientų vertinimus. Pacientai, kuriems buvo paskirta šviesos terapija su muzikiniu fonu, po pirmos savaitės taikomų užsiėmimų teigė jaučiantys miego kokybės bei nuotaikos pagerėjimą. Kiti pacientai pasakoja pradėję sapnuoti spalvotus sapnus ir buvo tuo patenkinti. Norėčiau pabrėžti, kad jeigu košmarai mus vargina ir sekina, tai malonūs sapnai mus gali gydyti,“ – pasakoja medicinos psichologė.
Kokį poveikį skirtingos spalvos turi emocinei žmogaus savijautai?
Anot G. Klimavičiūtės, šviesos lempos yra saulės šviesos imitatoriai, nes būtent saulės šviesa ir reguliuoja mūsų vidinius laikrodžius, turi stipriausią poveikį mūsų psichologinei sveikatai. „Kalbant apie spalvinių filtrų naudojimą šviesos terapijoje, uždėjus spalvos filtrą, pakeičiame šviesos toną. O šviesos tono poveikis žmogui yra labai subjektyvus ir individualus. Visos spalvos skirstomos į trumpų ir ilgų bangų spalvas.
Atitikmuo trumpoms ir ilgoms spalvų bangoms yra skirstymas į šiltas ir šaltas spalvas. Pirmoji grupė – geltona, oranžinė, raudona – turi stimuliuojantį poveikį. Antroji grupė – žalia, mėlyna – turi raminantį poveikį. Kalbant apie spalvų poveikį, būtina paminėti tyrėjų pastebėjimus, kad emociniam spalvos poveikiui yra svarbu ne tiek spalvos tonas, o jos sodrumas ir šviesumas. Sodrios šviesios spalvos kelia malonesnes emocijas, nei tamsios ir sodrios,“ – apie spalvų poveikį pasakoja specialistė.
Taigi, kokį poveikį emocinei paciento būklei gali sukelti skirtingos spalvos? G. Klimavičiūtė pateikia pagrindinių spalvų sąrašą.
Raudona. Ryškiausia, karščiausia, turi sužadinantį poveikį smegenų neuronams. Yra numanoma, kad spalvos tonas turi poveikį ir kūnui, bet tai nėra patvirtinta ir įrodyta.
Oranžinė. Vieniems šilta, jauki, kitiems – erzinanti spalva. Yra manoma, kad oranžinis tonas stimuliuoja, bet nevargina. Gali padėti įveikti liūdesį ir nusivylimą. Taip pat gali suteikti energijos, didinti gyvybingumą. Anot tyrėjų, oranžinė spalva teigiamai veikia endokrininę sistemą, gerina apetitą ir virškinimą, turi tonizuojantį poveikį.
Geltona. Stimuliuoja smegenų darbą, teigiamai veikia atmintį, šalina negatyvumą. Atgaivina ir pagyvina, nuteikia optimizmui, padeda susikaupti ir įveikti slogią nuotaiką. Tačiau kitų autorių pastebėjimu, nepakankamas geltonos sodrumas ir ryškumas gali turėti priešišką rezultatą ir kelti nemalonius emocinius išgyvenimus.
Žalia. Gaivina, ramina, atpalaiduoja, atkuria pusiausvyrą. Padeda kovoti su baimėmis ir fobijomis, mažina streso lygį. Normalizuoja miegą ir atkuria gyvybingumą, įkvepia optimizmo, didina koncentraciją ir darbingumą. Naujausi kinų atlikti tyrimai rodo, kad dėl žalios spalvos mažėja skausmo suvokimo lygis.
Mėlyna. Ramina, atpalaiduoja. Padeda pajusti saugumą, dėl to mažėja neigiami išgyvenimai dėl įkyrių minčių. Palankiai veikia kvėpavimo sistemą, padeda susidoroti su nemiga, mažina spaudimą.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad viskas yra labai individualu ir subjektyvu. Koks bus atsakas į atitinkamą spalvos toną, priklauso tiek nuo spalvos tono sodrumo ir šviesumo, tiek nuo pačio dalyvio subjektyvių patyrimų ir suvokimo,“ – sako medicinos psichologė.
G. Klimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad kadangi Lietuvoje žiemą gauname gerokai mažiau saulės šviesos, nei vasarą, ši terapija aktualesnė šaltuoju metų laiku. „Praėjusią žiemą buvo vos 7–8 saulėtos dienos. Kai mums trūksta saulės šviesos, mažėja darbingumas, judrumas, energingumas, pasitenkinimas gyvenimu. Padidėja mieguistumas ir apetitas, apatija. Peršasi akivaizdi išvada, kad šviesos terapijos aktualumas didesnis turėtų būti rudenį ir žiemą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad šviesos lempos gali būti taikomos visus metus, taip pat ir saulėtu metų laiku,“ – reziumuoja medicinos psichologė.
NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pacientų laukia naujovės
Nuo praėjusių metų NVI pacientai Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje gali gauti dar daugiau paslaugų. Viena jų – druskų kambarys. „NVI įrengtas ir pacientams paruoštas haloterapijos kambarys. Nuo šiol NVI, kaip stacionari medicinos paslaugų teikimo įstaiga, vieninteliai turi tokią įrangą Vilniuje,“ – apie naujoves pasakoja NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Paškevičienė.
Dar viena naujovė NVI – terapija su gyvūnais – robotais. „Pacientai taip pat gali išmėginti terapiją su interaktyviais gyvūnais. Teisės aktai Lietuvoje nenumato gyvūnų terapijos stacionarinėse medicinos įstaigose, todėl robotiniai gyvūnai yra puiki alternatyva inovatyviai gyvūnų terapijai. Nuo šiol NVI vieninteliai turi tokią įrangą Lietuvoje kaip stacionari medicinos paslaugų teikimo įstaiga“ – kalba J. Paškevičienė. NVI taip pat renovuota masažo paslaugų bazė – įsigyti nauji masažiniai stalai, kurie pakeitė senuosius, kai kuriems tokiems stalams jau buvo 20 metų. Renovuota kineziterapijos įranga. Šiuo metu įrengiama ir nauja kineziterapijos patalpa, kuri bus 5 kartus didesnė už senąją.
Pacientų taip pat laukia atnaujinta fizioterapinė aparatūra, kuri papildyta naujas inovatyviais įrenginiais, renovuota vandens paslaugų bazė. „Taip pat išplėstas psichologų paslaugų spektras: pacientams teikiama spalvų terapija su interaktyviomis lentomis, turime biogrįžtamojo ryšio įrangą, skirtą grupinei psichologinei terapijai. Įrengtas įtraukiųjų projekcijų kambarys, skirtas grupinei relaksacinei terapijai. Kaip stacionari medicinos paslaugų teikimo įstaiga, NVI tokią įrangą Lietuvoje turės vieninteliai,“ – apie naujoves pasakoja J. Paškevičienė.
NVI taip pat įdiegtas pažinimo procesų treniruoklis. Šią paslaugą kartu su psichologais galės taikyti ir logoterapeutas, įsigyta nauja įranga ergoterapijos paslaugai. Nuo šiol specialistai galės dirbti su interaktyvia ergoterapijos įranga, kuri pacientams suteikia daugiau motyvacijos, nei įprasti ergoterapijos užsiėmimai. „Taip pat įsigijome naują įrangą logoterapijai – burnos dugno raumenų stimuliacijai ir balso atstatymui, atnaujintos uoslės atstatymo priemonės.
Kartu su Instituto Galvos-kaklo chirurgų kolektyvu, kuris atlieka daug inovatyvių burnos dugno ir gerklų rekonstrukcinių plačios apimties operacijų, taikoma ankstyva ir tęsiama tolimesnė individualaus požiūrio medicininė reabilitacija. Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bandoma jų sukurta kapų dantims sisteminė įranga po burnos dugno ir žandikaulių chirurgijos sutrikusioms žandikaulių motorinėms funkcijoms atstatyti,“ – apie esamas ir būsimas naujoves pacientams pasakoja gydytoja.
NVI taikoma „žaliųjų koridorių“ sistema pacientams po specifinio gydymo pradinio medicininės reabilitacijos etapo paslaugoms ir kompensacinių priemonių įsigijimo paslaugai. „Glaudžiai bendradarbiaujama su VUL Santaros klinikų specialistais, teikiant paslaugas moterims po operacijų ir specifinio gydymo bei organizuojant tolimesnį gydymo tęsimą ambulatorinėje grandyje, skiriant ambulatorinės reabilitacijos paslaugas arba nukreipiant stacionarinės reabilitacijos paslaugoms,“ – kalba gydytoja.
„2022 sėkmingai įdiegta ir taikoma refleksinio masažo paslauga pacientams po specifinio gydymo, kai vyrauja polineuropatijos reiškiniai. Tai reikalinga jutimų ir judėjimo funkcijai atstatyti arba jai pagerinti,“ – apibendrina J. Paškevičienė.
