Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, miršta – daugiau kaip 800 žmonių. Mūsų šalyje šio tipo vėžys pagal sergamumą piktybiniais navikais tarp vyrų yra ketvirtoje vietoje, tarp moterų – trečioje.
Storosios žarnos vėžys laikomas civilizacijos liga: technologijos, komfortas kartu su nauda atnešė ir žalos sveikatai. Netaisyklinga mityba, judėjimo stoka, rūkymas, ilgas sėdėjimas – dažno iš mūsų rutininiai įpročiai, kuriuos keisti paprastai imamės tik išgirdę diagnozę – vėžys.
Tiek daug dėmesio ligai skiriama ne tik todėl, kad ji iki šiol dažniausiai nustatoma vėlyvų (III-IV) stadijų, o mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje ženkliai viršija Europos vidurkį ir yra vienas iš didžiausių, bet ir todėl, kad tam tikrai grupei žmonių yra būdų ligą aptikti anksti ir išgydyti. Tereikia dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
Programoje kviečiami dalyvauti sveiki, 50–74 metų sulaukę žmonės. Svarbu, kad pasitikrintų būtent sveiki, nes jei jau pasireiškia ligos simptomai, pacientai dėl storosios žarnos vėžio turėtų būti tikrinami neįtraukiant jų į atrankos programą. Šios programos tikslas yra diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, kai dar nepasireiškia jokie ligos simptomai. Programa remiasi slapto kraujavimo testu išmatose. Problema – žmonės nesinaudoja šia galimybe. Neigiamos įtakos programai turėjo ir COVID-19 pandemija. Nemažai žmonių, bijodami užsikrėsti koronavirusu, vengė lankytis poliklinikoje, todėl dabar medikai stebi, kad daugėja uždelstų storosios žarnos vėžio atvejų.
Gintarė taip pat mano, kad jei ne COVID-19 pandemija, dėl kurios ji laiku neatliko slapto kraujavimo testo, onkologinės ligos stadija būtų mažesnė.
Neigiamos pandemijos pasekmės
„Dėl pandemijos ir svorio priaugau, ir liga pražiūrėjau“, – mano 55-erių Gintarė. Anot pašnekovės, nuotolinis darbas, buvimas namie ir galimybė nuolat lankytis virtuvėje ir ką nors kramsnoti, smarkiai priaugino svorio. Iš tiesų, COVID-19 pandemija pablogino nutukimo problemą daugeliui žmonių ne tik Lietuvoje. Moteris pasakojo, kad visada mėgo skaniai pavalgyti. „Deja, mano skanus maistas nebuvo sveikas ir naudingas. Mėgau įvairias bandeles, pyragus. Dirbdama iš namų jų kepdavau dažniau, o kadangi svečių užeidavo mažiau, tad pati ir suvalgydavau, nes vyras pyragų nemėgsta. Nepastebėjau ir kaip porcijos tapo didesnės. Galiausiai priaugau net 10 kg. Prie to prisidėjo ir judėjimo stoka, ir nuolatinis sėdėjimas, ir stresas“, – pasakoja Gintarė. Kitas, anot jos, pandemijos blogumas, kad ji bijodama COVID-19 ligos, laiku nedalyvavo storosios žarnos vėžio patikros programoje. „Maniau, kad nieko nenutiks, jeigu metus-kitus praleisiu. Prieš tai slapto kraujavimo testą buvau atlikusi 2018 m., sulaukus 50-ies. Rezultatas buvo neigiamas, kitas tyrimas turėjo būti 2020 m. Bet atlikau tik 2021 m. Mano nuostabai gydytoja pasakė, kad rasta slapto kraujo ir reikia atlikti kolonoskopiją. Jokių simptomų nejaučiau, todėl diagnozė – II stadijos storosios žarnos vėžys – pribloškė. Jei nepraleisčiau metų, manau, kad navikas būtų I stadijos, todėl visiems patariu dalyvauti programoje ir tikrintis laiku“, – ragina Gintarė.
Kas turėtų išsitirti dėl storosios žarnos vėžio?
Susirūpinti ir išsitirti dėl storosios žarnos vėžio rizikos turėtų žmonės:
- kuriuos vargina naujai atsiradę virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, pasikeitusi išmatų forma, kraujingos gleivės ar kraujas išmatose. Tai nėra tipiniai storosios žarnos vėžio simptomai, jie gali būti ir sergant kitomis ligomis, tačiau norint atmesti vėžio diagnozę, jų ignoruoti nereikėtų;
- vyresni nei 50 m.;
- kurių šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu;
- kuriuos vargina vidurių užkietėjimas;
- kuriems diagnozuoti adenominiai polipai, sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis;
- nutukę;
- kurių dienos racione mažai ląstelienos ir daug riebalų;
- gydyti radioterapija;
- anksčiau sirgę storosios žarnos vėžiu.
Gydymas nebuvo lengvas
Gintarei buvo atlikta operacija, paskirta chemoterapija. „Gydymą pakėliau sunkiai. Vargino pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pablogėjo kraujo rodikliai. Skaudėjo ne tik žarnyną, visą kūną. Tiesa, įveikti pykinimą ir vėmimą padėjo vaistai. Tačiau gana ilgai vargino silpnumas, nuovargis. Gydytojai paaiškino, kad chemoterapijos metu labai svarbu gerti daug skysčių, vartoti skystus polifenolius, kurie gali padėti sumažinti cheminiu vaistu pašalinius poveikius, pagerinti gyvenimo kokybę chemoterapijos metu . Taip pat, kad svarbu valgyti, nes kitaip organizmas negaus jam reikalingų medžiagų. Apskritai gavau daug vertingų patarimų iš gydytojų, kaip elgtis ir ką daryti gydymo metu“, – prisimena moteris.
Didžiausia baimė – išgirsti, kad vėžys sugrįžo
Iš visų ligų mūsų šalies gyventojai labiausiai bijo susirgti vėžiu, o jau susirgusieji ir atlaikę gydymą, labiausiai bijo ligos atkryčio. Gintarė taip pat nerimavo, kad liga neatsinaujintų ir ieškojo priemonių, kaip padėti savo organizmui. Gydymui pasibaigus jos gydytoja onkologė sudarė tolimesnį stebėjimo-priežiūros planą. Buvo aptarti ir visi papildomi metodai ir būdai, kurie galėtų padėti stiprinti organizmą, tame tarpe ir fitoterapija..“Medikė rekomendavo rinktis ugniažolę, medetką, gyslotį, kurie naudingi onkologiniams ligoniams, nes pasižymi skausmą malšinamuoju, priešuždegiminiu poveikiu ir saugo nuo ligos pasikartojimo. Iš gydytojos sužinojau, kad ugniažolė – stiprus augalas, todėl nesiūlo jo ruošti patiems, nes, nežinant dozių, galima pakenkti kepenims ir ligos rodikliams. Ugniažoles geriau rinktis tik patvirtintus, dozuotus, vaistinėse esančius preparatus, kuriuose yra saugi ugniažolės dozė. Vartoju jau antrus metus ir planuoju tęsti mažiausiai dar trejus metus, nes didžiausia onkologinių ligų atsinaujinimo tikimybė yra būtent per pirmuosius penkerius metus“, – pasakoja Gintarė.
Liga privertė pakeisti gyvenseną
„Po truputį keičiu gyvensena, stengiuosi daugiau judėti, valgyti sveiką maistą. Stebiu, kad mano lėkštėje būtų daug ląstelienos. Tai sėlenos, vaisiai ir daržovės, neskaidyti grūdai ir jų produktai, keptos morkos ir obuoliai. Atrandu raugintus produktus. Kone sunkiausia yra keisti mitybos įpročius: nevalgyti prie kompiuterio, stengtis mėgautis maistu, o ne ryti didžiuliais kąsniais“, – pasakoja Gintarė. Moteris teigia, kad daugiau laiko skiria savo pomėgiams, knygoms, vengia skubos. „Nuolatinis skubėjimas ir bėgimas, nesvarbu, kad dirbi namie ir fiziškai niekur bėgti nereikia, tačiau tas vidinis nerimas ir stresas, dėl kuriuo galbūt ir atsirado didelis pomėgis kepiniams, tikrai nesuteikia sveikatos. Stengiuosi nepersidirbti, planuoti darbus ir netgi mokausi jų atsisakyti, kad nereikėtų, kaip anksčiau, ištisas valandas sėdėti prie kompiuterio“.
Sveikas gyvenimo būdas itin naudingas storosios žarnos vėžio profilaktikai. Yra įrodymų, kad 43 proc. storosios žarnos vėžio atvejų galima išvengti taikant sveikos gyvensenos principus ir atliekant profilaktinę patikrą.
