„Man dietos niekada neveikė. Galėdavau tris dienas nevalgyti, ar laikytis griežto mitybos plano, tačiau tuo viskas ir baigdavosi. Galiausiai prisišlamšdavau visko, kas tik pasitaikydavo po ranka. Dažnai net nebūdavau alkana, o kartais maistą į save kišdavau per prievartą“, – dalijosi Eglė.
Mergina nesuprato iš kur kyla noras persivalgyti. Galiausiai šią tendenciją pastebėjo jos artimieji. Dažnai iš artimųjų girdimas klausimas, „kodėl taip darai, juk tik ką pavalgei“, tik paaštrino Eglės norą padėtį laikyti savo rankose ir valgyti kada ir ką nori.
„Priaugau papildomų kilogramų, dėl to didėjantį liūdesį skandinau vėl – pora dienų nevalgant, o vėliau betarpiškai užkandžiaujant. Kai persivalgymai pasiekdavo piką, tiesiog atsiguldavau į lovą, šiltai apsikamšydavau ir stengdavausi kuo ilgiau miegoti“, – sakė mergina.
Tokių, kaip Eglė, ne vienas. Tarp valgymo sutrikimų persivalgymas yra dažniausias. Pasak psichologės–psichoterapeutės Elžbietos Malūnavičienės, jei nervinės anoreksijos paplitimas pasaulyje skaičiuojamas iki 1 proc., nervinės bulimijos apie 1 proc., tai persivalgymo sutrikimą turi maždaug 2,8 proc. žmonių.
E.Malūnavičienei antrina Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jūratė Baltrėnė. Ji pastebi, kad valgymo sutrikimų daugėja.
Valgymo sutrikimai nėra tik apie maistą
E.Malūnavičienė įvardijo, kad persivalgymo sutrikimui būdingi kompulsyvūs ir nekontroliuojami persivalgymo epizodai, kai žmogus pats supranta, kad to kontroliuoti nebegali, o praradęs saiko ir kontrolės jausmą, gali suvartoti labai didelį maisto kiekį.
„Dažniausiai persivalgymo epizodų metu fizinis alkis nėra jaučiamas. Valgoma iš inercijos, iš emocijų. Sutrikimui būdinga, kad pats žmogus tai įvardija kaip problemą ir nori jos atsikratyti, tačiau dažnu atveju bandymai būna mažiau sėkmingi arba nesėkmingi.
Valgymas žmogui tampa priemone slopinti nemalonias emocijas ir įeinama į užburtą ratą – po persivalgymo ateina kaltės ir gėdos jausmas, pyktis sau“, – aiškino E.Malūnavičienė.
Pasak psichoterapeutės, sutrikimas turi panašumų su nervine bulimija, kuriai taip pat yra būdingi persivalgymo epizodai, tačiau šiuo atveju nevartojami laisvinamieji preparatai, neištuštinamas skrandžio turinys sukeliant vėmimą, maistas nešalinamas per prievartą.
J.Baltrėnė antrina, kad besaikis valgymas gali padėti trumpą laiką pasijusti geriau, nes smegenys gauna daugiau insulino, gliukozės: sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, atsiranda energijos, tačiau tai lydi nepasitenkinimas savo kūnu.
Priežastys gali slėptis vaikystėje
„Persivalgymo sutrikimų kilmė gali būti siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais bei patiriama emocine įtampa.
Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: „besočiu“ gali būti pavadintas ir žmogus, turintis valgymo sutrikimą, ir žmogus, negaunantis pasisotinimo santykiuose, kai nuolat jaučia emocinės paramos, rūpesčio, dėmesio stygių.
Kita vertus, šiuolaikinėje visuomenėje, jauni žmonės daug laiko praleidžia internete, naudodamiesi „Instagram“, „TikTok“, „Tumblr“ ir kt. programomis. Stingant brandos ir socialinės patirties, tai iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą bei vengimą kreiptis pagalbos“, – vardijo J.Baltrėnė.
E.Malūnavičienė pabrėžė, kad gali būti, jog žmogus yra išmokęs savo emocijas reguliuoti būtent valgydamas.
„Kol yra slopinamos vienos emocijos valgant, ant viršaus gali susisluoksniuoti kitos – kaltės, gėdos, pykčio jausmas.
Tikriausiai tai yra įsisenėjusios problemos ir sunkumai, dėl kurių žmogus nori pabėgti. Kai yra dirbama su valgymo sutrikimais, visada atsižvelgiama į tai, kas po juo slypi. Reikia suprasti, kas tai išprovokuoja. Dažnai tai ne fizinis alkis, o emocinė būsena“, – sakė psichoterapeutė.
E.Malūnavičienė teigė, kad persivalgymo sutrikimas gali būti ir nereguliaraus valgymo pasekmė, kai organizmas nori atsigriebti. Užsisuka karuselė: žmogus badauja, o tada persivalgo.
„Nemažai daliai žmonių persivalgymo sutrikimai išsivysto po to, kai bandoma reguliuoti mitybą dietų, badavimo priemonėmis“, – pabrėžė gydytoja.
Persivalgymas – žala ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai
J.Baltrėnė aiškino, kad esant persivalgymo sutrikimui žmonės dideliais kiekiais valgo „greitą maistą“, miltinius produktus, saldumynus. Toks maistas gali sukelti ūmų refliuksą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
„Ilgainiui šis įprotis skatina svorio prieaugį ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui vystosi smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, širdies ir kraujagyslių ligos bei intensyvėja uždegiminiai procesai organizme.
Persivalgymo sutrikimai gali lemti inkstų veiklos sutrikimus, reprodukcinės funkcijos pokyčius ir daugybę kitų sutrikimų“, – pabrėžė gydytoja.
Didelė žala daroma ir emocinei sveikatai. Pasak J.Baltrėnės, persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta.
„Bandymas save kontroliuoti, gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. O vėl persivalgius, patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka – sunku tai sustabdyti.
Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Pasitaiko atvejų, kai žmogus persivalgymą naudoją ir kaip savęs žalojimo metodą“, – sakė Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja.
Padėti gali dienoraščio rašymas
E.Malūnavičienė pastebėjo, kad dažniausiai į specialistus kreipiamasi išbandžius kitus būdus kovoti su sutrikimu, o jei žmogus jau kreipiasi su pagalbos prašymu, svarbu išsiaiškinti, ką yra bandęs daryti, kas pavyko ir kas ne.
„Persivalgymo analizė gali būti renkama dienoraščio principu. Žmogus fiksuoja kiekviena valgį. Tačiau šis principas skiriasi nuo to, kai žmonės fiksuoja maistą ir užsirašo jį gramais, norėdami svorio atsikratyti. Šiuo atveju svarbu užsirašyti, kas buvo suvartota ir kokia emocija bei nuotaika tuo metu lydėjo žmogų.
Už persivalgymo sutrikimo gali slėptis streso netoleravimo problemos, sunkus didelių ar mažų gyvenimo iššūkių toleravimas. Taip pat, sutrikimas gali būti susijęs su žema saviverte, perfekcionizmu, sau keliamais labai aukštais reikalavimais arba įsitikinimu, kad žmogus defektyvus, nepakankamai geras. Dienoraščio principas gali padėti atpažinti, kas slypi už persivalgymo“, – sakė psichoterapeutė.
Gydoma psichoterapija ar net medikamentais
J.Baltrėnė teigė, kad atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, viena svarbiausių gydymo dalių yra psichoterapija.
„Kartais šalia psichoterapijos skiriamas ir medikamentinis gydymas, ypač, jei valgymo sutrikimą lydi kiti psichikos sutrikimai. Valgymo sutrikimų gydymas dažniausiai ilgalaikis, prognozė – labai individuali, kartais gydymas gali užtrukti labai ilgai, o kartais pacientas, suvokęs, sutrikimo priežastis bei pasiryžęs priimti pagalbą, keisti ankstesnius įpročius, mokytis naujų santykių modelių ir paleisti valgymo sutrikimo teikiamas naudas, gali pasveikti gana greitai.
Tam, kad pokytis įvyktų, greta gyd. psichiatro ar gyd. vaikų ir paauglių psichiatro komandiškai dirba dietologas, kineziterapeutas ir kt. specialistai“, – sakė gydytoja.
E.Malūnavičienė pabrėžė, kad susiduriantiems su persivalgymo sutrikimu yra svarbus šeimos palaikymas ir atvirumas, gebėjimas žmogų priimti su jo elgesiu ir jo sunkumais.
„Priėmus tai kaip ligą ar sutrikimą gali tapti lengviau. Jei man skauda dantį, yra ėduonis ir aš apie tai nekalbėsiu ir ignoruosiu šią problemą ji niekur nedings, bet jei įsivardinsiu – kreipiuosi pagalbos. Lygiai tas pats yra ir čia. Valgymo sutrikimas yra sutrikimas. Jis turi ir savo diagnozę ir gydymo priemones“, – teigė psichoterapeutė.
Trečius metus veikia Valgymo sutrikimų linija
Trečius metus veikianti Valgymo sutrikimo linija pagalbą teikia visiems dėl valgymo sutrikimų besikreipiantiems žmonėms.
Valgymo sutrikimų linijos savanorė, sveikatos psichologė Daiva Venskutė pabrėžė, kad besikreipiančiųjų dėl persivalgymo sutrikimo skaičius didžiausias.
„Jei žmonių, besikreipiančių dėl anoreksijos ir persivalgymo sutrikimų, skaičių matuotume santykinai, tuomet jei 100 žmonių kreipiasi dėl anoreksijos, tai 150 besikreipiančiųjų patiria persivalgymo ar emocinio valgymo sunkumus.
Taip pat, dažniau į liniją kreipiasi moterys – jos sudaro net 94 proc. visų besikeipiančiųjų. Šis sutrikimas pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, todėl pagal amžių skambinančiųjų grupės yra panašios – 27 proc. 18–25 metų, 22 proc. 26–35 metų, 25 proc. 36–45 metų asmenys“. Vyrai taip pat serga valgymo sutrikimais, bet kreipiasi rečiau“, – aiškino D.Venskutė.
Linijos savanorė dalijosi, kad dažniausiai į liniją žmonės skambina norėdami sulaukti emocinio palaikymo, suvokimo, kas su jais vyksta, siekdami atpažinti, tai valgymo sutrikimas, ar kiti sunkumai. Jų klausimai būna apie patiriamą nerimą, noras paklausti, kur galima kreiptis pagalbos.
Linijoje savanoriauja specialius mokymus praėję psichologai arba psichoterapeutai. Specialistai turi būti pasiruošę dirbti būtent su valgymo sutrikimais.
„Jei dėl mitybos yra sutrikusi žmogaus gyvenimo kokybė, kinta svoris, prastėja emocinė ir fizinė sveikata, mažėja domėjimasis anksčiau mėgta veikla, socialinių situacijų vengimas, taip pat, jei vietoj tam tiktų emocijų išgyvenimo, išbuvimo su jomis, žmogus renkasi šalutinį nusiraminimo būdą – persivalgymą, reikėtų kreiptis į specialistus“, – sakė D.Venskutė.
Teikia pagalbą ir artimiesiems
Į Valgymo sutrikimų liniją dažnai kreipiasi ir valgymo sutrikimą turinčių artimieji. Pirmą kartą susidūrusiems, su turinčiu valgymo sutrikimą, neretai trūksta informacijos, kaip padėti, todėl psichoedukacija yra labai svarbi.
„Paskambinę artimieji gauna informacijos ir žinių, kaip palaikyti bei kaip padėti sveikti.
Vilniaus psichoterapijos namuose, valgymo sutrikimus turinčių žmonių artimiesiems yra organizuojamos, nemokamos, psichoedukacinės, tarpusavio palaikymo grupės, bei individualios konsultacijos valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Kilus įtarimui, kad susiduriama su valgymo sutrikimu, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Kadangi sveikimo kelias nėra lengvas ir dažnai gydymas užtrunka reikalinga kompleksinė pagalba – psichiatro, dietologo ir ilgalaikės psichoterapijos“, – supažindino valgymo linijos savanorė.
Valgymo sutrikimų linijos savanoriai pagalbą teikia nuotoliniu būdu, todėl kreiptis gali žmonės iš visos Lietuvos, ar net užsienyje gyvenantys lietuviai.
Vykdoma prevencija
Nuo 2020 Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo „Savęs ir savo kūno pažinimo grupę“, kuri yra skirta 13–16 metų merginoms. Pasak Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Liepos Šalūgaitės, ši grupė yra pasirinkta neatsitiktinai. Esą, pagal naujausią Diagnostinį ir statistinį psichikos sutrikimų vadovą (DSM-V), paauglės merginos, pagal amžių ir biologinę lytį, yra aukščiausią riziką turinti grupė įvairių valgymo sutrikimų išsivystymui.
„Skaitmeninės medijos, ypač kur naudojamos nuotraukos (pvz. Facebook, Instagram, TikTok), skatina padidėjusį rūpestį savo išvaizda, lyginimąsi su kitais, perfekcionizmą, o tai reikšmingi veiksniai galintys neigiamai paveikti paauglių savęs ir savo kūno vaizdą bei maitinimosi įpročius.
Daugybė mokslinių straipsnių ir klinikinių įžvalgų teigia, jog nors nėra vieningų intervencinių ir prevencinių priemonių valgymo sutrikimams, tačiau svarbus išlieka įvairialypis švietimas ir įgūdžių formavimas, apimantis tikslingų psichologinių žinių plėtrą, kritinio mąstymo socialinėms medijoms formavimą, darnaus santykio su maistu ir savo kūnu kūrimą, todėl užsiėmimų metu yra kalbama apie savivertę ir pozityvų kūno vaizdą, socialinės medijos įtaką požiūriui į savo kūną, pagrindines emocijas ir emocinį valgymą“, – sakė L.Šalūgaitė
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės minėjo, kad valgymo sutrikimų prevencijos užsiėmimų metu yra atliekamos įvairios praktikos: muzikos terapija, kūno vaizdo, intuityvaus valgymo, dėmesingo įsisąmoninimo.
„Yra daug mokslinių tyrimų, kad muzikos terapija, dėmesingo įsisąmoninimo ir kiti užsiėmimai padeda valgymo sutrikimų gydyme ir prevencijoje. Pačiame valgymo sutrikimų centre vyksta dailės, muzikos terapijos, todėl tai įtraukėme ir į šių grupių veiklas“, – teigė L.Šalūgaitė.
