Faktas, kad šeimoje nebuvo sirgusių krūties vėžiu, neapsaugo nuo ligos
„Kaip paaiškėjo, turėjau nemažai rizikos veiksnių susirgti krūties vėžiu: vėlai gimdžiau, būdama 37-erių, nemaitinau krūtimi, ilgą laiką vartojai kontraceptines priemones, mėnesinės pradidėjo 9-erių, turėjau antsvorio. Tačiau jaučiausi sveika, pagal amžių ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programai nepriklausiau, o svarbiausia, mano galva, buvo tai, kad šeimoje nebuvo sirgusių krūties vėžiu. Buvau įsitikinusi, kad gera šeimos istorija apsaugos mane nuo krūties vėžio. Labai nustebau, kai besimaudydama užčiuopiau kažką kieto krūtyje“, – pasakoja Vilma. Tuomet moteriai buvo 41-eri. „Ilgai nelaukdama užsiregistravau pas šeimos gydytoją. Tyrimai, onkologo konsultacija, kiti tyrimai, biopsija ir išvada – du piktybiniai dariniai. Stresas, baimė, ašaros, piktys, depresija, žodžiu, visos vėžio diagnozę lydinčios emocijos buvo mano išgyventos. Padėjo vyro, artimųjų ir draugų parama, gydytojai, kuriais pasitikėjau“, – išgyvenimais dalijasi pašnekovė.
Gydymas ilgas ir varginantis
Gydymas moteriai prasidėjo nuo visos krūties, limfmazgių pašalinimo. Tada laukė radijoterapija, chemoterapija, hormonų terapija. Visų gydymų tikslas – kuo geriau išvalyti organizmą nuo vėžinių ląstelių ir apsaugoti nuo ligos atsinaujinimo. Po 4 metų moteris ryžosi krūties rekonstrukcijai.
„Apie gydymą daug pasakoti nėra prasmės, nes visi susirgę vėžiu žino, kad tai unikali ir individuali liga. Dėl gydymo būdų sprendžia daugiadalykė gydytojų komanda, todėl net ir tuos pačius parametrus turintis vėžys gali būti gydomas skirtingai, nes kiekvienas žmogus yra ypatingas ir kitaip reaguoja į tą patį gydymą. Svarbiau, mano galva, žinoti apie pagalbinius būdus, preparatus, kurie gali padėti sveikti, atgauti jėgas, ir kas labai svarbu, užkirsti kelią ligai sugrįžti“, – mano Vilma.
Po operacijos vargino skausmas krūtinėje, žaizda sunkiai gijo. Švitinimas sukėlė odos pažeidimus, pykinimą. Chemoterapija taip pat atėmė nemažai jėgų, moterį pykino, pablogėjo kraujo rodikliai, nusilpo imunitetas, kibo ligos.
Ugniažolė – vėžiu sergančiųjų augalas
Moteris pasakoja, kad pirmoji apie ugniažolės terapiją jai pasakė ligoninėje dirbanti draugė. „Sužinojau, kad būtent ugniažolės terapiją Nacionaliniame vėžio institute daug metų taikė žinomas fitoterapeutas Juozas Ruolia, kuris, kartu su vaistininku-žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi sukūrė ugniažolės preparatą su medetka, gysločiu, kuris itin naudingas onkologiniams pacientams, nes būtent šie vaistiniai augalai padeda esant uždegimui, skausmui, susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui. Ji teigė po gydymo daug dėmesio skyrusi mitybai, papildomai vartojo ugniažolės preparatą, polifenolių papildus, vitaminų C, D.
Vėžys vystosi ne vieną dieną, todėl ir išvyti ligą iš organizmo nėra paprasta ir greita. Vėžys – nevienalytė liga, ją sukelia daug priežasčių, todėl ir gydymas, ir prevencija turi būti kompleksinis ir ilgalaikis. Specialistai ragina dėti visas pastangas ligai įveikti ir mažiausiai penkerius metus vartoti ugniažolę, nes būtent šiuo laikotarpiu atsinaujinimo rizika didžiausia.
Kokius simptomus kiekviena moteris turėtų žinoti ir stebėti:
Krūties vėžio simptomai priklauso nuo darinio dydžio, vietos ir gali būti tokie:
- pakitusi krūties forma ir dydis;
- pakitusi, citrinos žievelę primenanti oda;
- sustandėjusi visa krūtis;
- įtrauktas spenelis;
- išberta, į odos egzemą panaši spenelio sritis;
- kraujingos išskyros iš spenelio (pasitaiko rečiau);
- padidėję pažasties limfmazgiai;
- krūties skausmas (pasitaiko retai).
Svarbu ne tik žinoti, bet ir vengti rizikos veiksnių
Onkologinės ligos vadinamos viso organizmo susirgimu, nes joms vystytis turi įtakos labai daug veiksnių. Pagrindiniai veiksniai, kurie didina krūties vėžio riziką:
- buvęs krūties vėžys ar gerybiniai krūties navikai;
- pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu;
- kontraceptinės tabletės;
- negimdymas, daug nėštumo nutraukimų;
- ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė;
- nemaitinimas krūtimi;
- netinkama mityba, antsvoris ir nutukimas. Yra duomenų, kad kiekvienas 5 kg kūno svorio prieaugis sulaukus 18-os metų ir vėliau, 11 proc. padidina krūties vėžio rizika moterims po menopauzės;
- mažas fizinis aktyvumas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu;
- paveldėti pakitę genai: BRCA1, BRCA2 ar kitų krūtų vėžiui jautrių genų (p53, ATH, AHEK2, PTEN) paveldimos mutacijos ypač didina rizika jaunoms moterims;
- vėžio atvejai tarp artimų giminaičių;
- anksčiau taikytas švitinimas;
- vyresnis nei 45-erių metų amžius;
- naktinis pamaininis darbas. Yra duomenų, kad tai net 40 proc. didina vėžio riziką dėl įtakos biologiniams ritmams.
Kaip gyventi po krūties vėžio gydymo?
Vilma teigia, po ligos pakeitė gyvenseną, nors tai ir nebuvo lengva. Pakeitus mitybą, pamėgus mankštas ir kasdieninius, nepaisant oro sąlygų, mažiausiai valandos trukmės pasivaikščiojimus, pavyko sureguliuoti svorį, jaustis žvaliai. Moteris steigiasi stiprinti imunitetą, nepamiršta savityros ir laikosi rekomendacijų, kurios naudingos saugai nuo pakartotinio vėžio. Tai:
- vartoti antioksidantų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, ypač tinka kepti obuoliai, morkos, taip pat linų sėmenys ar linų sėmenų aliejus;
- vartoti seleno. Pasaulinių tyrimų duomenys įrodė, kad selenas padeda visoms organizmo sistemoms, ir ypač sergant onkologinėmis ligomis, nes saugą nuo piktų ląstelių vykdo net genetiniu lygiu;
- mažiausiai penkerius metus po radikalaus gydymo, kad liga neatsinaujintų, vartoti vaistažolių ar specialių augalinių preparatų;
- saugoti nervų sistemą;
- stebėti kūno svorį;
- netingėti ir skirti laiko fiziniam aktyvumui;
- tikrintis profilaktiškai pagal numatytą planą;
- pajutus bet kokį negalavimą ar simptomą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.